Pateikiame jos nuomonę, publikuotą tinklalapyje slate.com:
Nuo Tarybų Sąjungos griūties JAV žinovai ir žurnalistai dar nebuvo pateikę tiek daug Kremliaus elgesio interpretacijų. Visi nori žinoti, ko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas imsis po Ukrainoje įvykusios Malaizijos lėktuvo katastrofos.
Visiems įdomu, ar jis atsitrauks, ar užpuls, ar supanikuos. Ar V. Putinas pasiryžęs ir toliau įgyvendinti savo planus dėl Rytų Ukrainos užėmimo? Kremliaus siunčiamos žinutės įvairios, todėl kiekviena iš šių hipotezių atrodo galima.
V. Putinas kariauja ne su Ukraina, o su Vakarais. Išanalizavus Rusijos prezidento pareiškimus bei veiksmus per didžiulės V. Putino antivakarietiškos kampanijos prizmę, prieštaravimų matyti labai nedaug, o priežasčių tikėtis taikos dar mažiau.
Per pastaruosius dvejus su puse metų, prasidėjus trečiajai V. Putino prezidentavimo kadencijai, nepaisant masinių protestų, V. Putinas pats įkūnija bei remiasi naująja agresyvia antivakarietiška ideologija. Viskas prasidėjo nuo to, kad protestuotojai buvo pavadinti JAV valstybės departamento agentais, o šie kaltinimai greitai peraugo į viską apimantį Rusijos ir viso pasaulio įsivaizdavimą, kuris apjungė ir mobilizavo visą Rusiją.
Priešas, prieš kurį susivienijo ši šalis – tai Vakarai bei šiuolaikinės vakarietiškos vertybės, į kurias Rusija žvelgia kaip į grėsmę Rusijai bei jos tradicinėms vertybėms. Tai civilizacijų karas, kuriame Ukraina paprasčiausiai pasipainiojo didžiulės kovos kelyje. Rusija Ukrainoje kovoja su Vakarų ekspansionizmu, mėgindama apsaugoti ne tik savo gyventojus ir Ukrainoje gyvenančius rusakalbius, tačiau taip pat ir visą pasaulį nuo taip vadinamojo homofašizmo. Ši terminą Rusija naudoja žmogaus teisių visumai apibūdinti.
V. Putinas puikiai žino, kad jo vykdomas karas prieš Vakarus iš dalies jau pralaimėtas. JAV ir NATO karinė galia yra neginčijama, be to, turtingiausios pasaulio industrinės valstybės pademonstravo vieningą poziciją, todėl V. Putinui teks elgtis gudriau: laikytis griežtos pozicijos, vengti atviros konfrontacijos bei smogti tik tada, kai niekas to nesitiki.
Šis scenarijus puikiai suveikė Kryme: V. Putinas ėmėsi veiksmų, kai niekas nesitikėjo, jog tai yra įmanoma, todėl jėgų balansas pakito ir jam pavyko laimėti. Šis planas taip pat pakankamai sėkmingai pritaikytas Rytų Ukrainoje, kur Rusijos apginkluoti ir vadovaujami kariai prisidengę vietos gyventojais sukėlė sumaištį. Tačiau numušus Malaizijos oro linijų lėktuvą, ši neakivaizdi operacija virto atvira konfrontacija.
Tai, ką stebėtojai vadina Ukrainos krizės matematiką keičiančia tiesos valanda, V. Putino vertinimu, tėra klaida konflikto su Vakarais kontekste. Giliu V. Putino įsitikinimu, šis konfliktas tęsis dar ne vienerius metus, kol jis pagaliau užleis Rusijos prezidento postą kam nors kitam. Tačiau tai, anot jo, įvyks dar negreitai, nes gyvas iš šio posto jis trauktis neketina. Tai nėra raginimas imtis radikalių priemonių, tai tiesiog rodo V. Putino gudrumą klaidinant kitus bei laimint laiko – tai dvi sritys, o jų tikrai nėra daug, kuriose jam pavyksta demonstruoti savo gudrumą.
Mėgindamas laimėti laiko, V. Putinas naktį išplatino vaizdo įrašą, kuriame iš už Maskvos ribų esančios savo rezidencijos kreipėsi į šalies žmones. Šis vaizdo įrašas internete patalpintas naktį iš liepos 27 d. į 28 d., 1:40 val. V. Putinas kalbėjo neapibrėžtai bei atvirai melavo. Jis teigė ne kartą raginęs pradėti taikos derybas, nepasmerkė lėktuvo numušimo bei nemėgino atsiriboti nuo taip vadinamųjų separatistų.
Liepos 29 d. įvyko V. Putino surengtas skubus Rusijos Federacijos saugumo tarybos posėdis. Kai pasklido žinia apie rengiamą posėdį, daugelis opoziciją palaikančių rusų buvo įsitikinę, jog posėdyje bus pranešta apie griežtas priemones.
V. Putinas ne kartą pasinaudodavo tragiškais įvykiais kaip pretekstu imtis tokių priemonių kaip rinkimų panaikinimas ar žiniasklaidos laisvės apribojimas. Tačiau šį kartą nieko panašaus neįvyko – Rusijos liberalai atsikvėpė su palengvėjimu. Remiantis užsienio stebėtojų pateikiama informacija, posėdžio metu V. Putinas nepasakė nieko reikšmingo.
Vis dėlto posėdį jis pradėjo štai tokiais žodžiais: „Akivaizdu, kad mūsų šalies suverenitetui bei teritoriniam vientisumui nekyla joks pavojus, tai visų pirma garantuoja strateginis jėgų balansas pasaulyje“.
Išvertus iš V. Putino kalbos, tai reiškia štai ką: „Šiandien jus čia surinkau tam, kad priminčiau pasauliui, jog Rusija – branduolinė valstybė“. Savo pasisakymą jis tęsė taip: „Jei NATO karinė infrastruktūra priartės prie mūsų pasienio dar bent šiek tiek, į tai reaguosime atitinkamai.
Mes neketiname užmerkti akių į priešraketinės gynybos plėtrą pasaulyje bei augantį strateginių didelio tikslumo tiek branduolinių, tiek ir nebranduolinių ginklų tiekimą“.
Išvertus iš V. Putino kalbos, šie žodžiai reiškia štai ką: „Prieš penkias minutes jums priminiau apie tai, jog Rusija yra atominė valstybė, o dabar sakau jums, kad esame pasirengę išnaudoti mūsų branduolinį pajėgumą, jei pamėginsite prieš mus panaudoti savąjį“.
Toliau V. Putinas tęsė savo kalbą sakydamas, jog priešraketinės gynybos sistemos iš tiesų yra puolamieji ginklai. Išvertus iš V. Putino kalbos, tai reikštų štai ką: „Tiesa, jei jūs visi manėte, kad sustosime, geriau daugiau taip negalvokite“.
Liepos 30 d. ES valstybės atidėjo sprendimo dėl griežtesnių sankcijų prieš Rusiją priėmimą. JAV pareiškė, jog tiesioginio ryšio tarp Kremliaus ir numušto lėktuvo nėra. JAV žiniasklaidoje nelaimė vadinama „lėktuvo katastrofa“. Panašu, kad atėjo aktyviosios nukritusio lėktuvo fazės pabaiga. Ar tai įvyko dėl to, kad V. Putinui pavyko įbauginti Vakarus, ar tai reiškia, jog jis Vakarus suklaidino? Bet kuriuo atveju, jo taktika suveikė tobulai.
Liepos 29 d., kai V. Putinas dar turėjo laisvo laiko, jis pasirašė keletą naujų įstatymų. Vienas jų – draudimas kabelinės ir palydovinės televizijos kanalams rodyti reklamą. Tokiu būdu nepriklausomiems televizijos kanalams užkirstas kelias uždirbti.
Kitas V. Putino pasirašytas įstatymas suteikia Rusijos vyriausybei teisę iš rusų atimti prieigą prie socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook“ ar „Twitter“ bei drausti naudotis „Gmail“ bei „Skype“ programomis.
Trečiajame Rusijos prezidento pasirašytame įstatyme teigiama, jog už Krymo kaip Rusijos dalies neigimą gali būti skiriamas įkalinimas iki ketverių metų. Tą pačią dieną Maskvos ir Sankt Peterburgo teismuose kelios žmogaus teisių gynimo organizacijos buvo pripažintos užsienio agentėmis, o jų veikla buvo nutraukta.
Kitaip tariant, V. Putino karas prieš Vakarus bei jų „agentus“ Rusijoje tęsiasi. Jo manymu, nesėkmė dėl lėktuvo gana greitai bus pamiršta. Taip pat V. Putinas įsitikinęs, jog Ukrainoje nusileisti jam nereikės iš viso, arba teks nusileisti tik labai nedaug.
Tačiau dėl to, anot jo, nerimauti tikrai neverta – juk tai tik vienas didžiulio karo prieš Vakarus, kurį V. Putinas jau pradėjo, mūšis.
Masha Gessen – JAV ir Rusijos žurnalistė, knygų autorė. Grįžusi į Rusiją iš emigracijos 1991 metais, ji dirbo ne viename Rusijos spaudos leidinyje, todėl iš arti stebėjo visą politinį Rusijos dešimtojo dešimtmečio virsmą. 2012 metų rugsėjį M. Gesen buvo atleista iš seniausio Rusijoje laikraščio „Vokrug sveta“ redaktorės pareigų, nes atsisakė siųsti žurnalistą į vieną iš parodomųjų renginių, kuriuose dalyvavo Vladimiras Putinas.