Tai, kad vasario 7-osios naktį amerikiečių kariai sudavė smūgį Rusijos privačiai karinei kompanijai „Vagner“, iš esmės nieko nepakeitė vietos ir regioniniame kariniame ir politiniame išdėstyme, rašo gordonua.com. Tokią nuomonę leidinio „Novaja gazeta“ skiltyje išdėstė rusų karo apžvalgininkas P. Felgenhaueris.
„Naftos perdirbimo įmonė, pastatyta taikiais laikais amerikiečių kompanijos „Conoco“, kuri neva buvo pagrindinis taikinys „Vagner“ karių, pasirodžiusių su tam tikru skaičiumi sąjungininkų iš Sirijos – prezidento Basharo al Assado šalininkų – po kovos, labiau primenančios vienašalį mūšį, liko kontroliuojama Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) ir jų amerikiečių patarėjų“, – rašo karo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad sumuštų „Vagner“ karių niekas nepersekiojo, linija tarp amerikiečių ir rusų zonų praktiškai nepasikeitė, o ir taip prasti rusų ir amerikiečių santykiai labiau nesuprastėjo.
„Panašu, kad Pentagone šiek tiek išsigando tokios triuškinamos nepagarbios pergalės – kad nebūtų eskaluojama iki didelio karo, tad kol kas oficialiai nepripažįstama, kad sudavė smūgį rusams, neva – nežinome, kas ten buvo. Jų rusų kolegos apskritai tyli, it vandens į burną prisisėmę“, – pastebi P. Felgenhaueris.
Jis pridūrė, kad kurdų ir B. al Assado režimo santykiai dėl incidento nenukentėjo, nes Sirijos valdžia neturėjo jokio intereso suteikti preteksto „Vagner“ karinės kompanijos žygiui prieš potencialius sąjungininkus.
„Rusijos pusė nušviečia padėtį taip, tarsi kažkokie „Sirijos sukilėliai“ vasario 7 d. veikė savo iniciatyva, nesusiderinę su rusų vadovybe. Tai, kad įprastai mėgstančios pasigirti Rusijos žinybos ilgam beviltiškai užtilo ir neatmušinėja negailestingų priešininkų jankių smūgių, kelia įtarimą, kad šioks toks derinimas visgi buvo, o dabar karinė žinyba sprendžia amžinus rusiškus klausimus „ką daryti?“ ir „kas kaltas?“ – rašo ekspertas.
Jo teigimu, rusų valdininkai galvoja, ką pranešti prezidentui Vladimirui Putinui ir kam suversti katę dėl gauto smūgio padarinių.
„Yra nepatvirtinta versija, kad per vasario 7-osios operaciją už privačios karinės kompanijos „Vagner“ nugaros stovėjo Rusijos karinių pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų kovotojai, kurie veikiausiai laiku atsitraukė ir nepateko po žudančia amerikiečių ugnimi. Yra pranešimų apie proiranietiškų pajėgų buvimą šiame rajone. Gali būti, kad tikrasis operacijos tikslas buvo ne pati gamykla ir ne SDF kurdų pajėgos, o būtent vakariečiai patarėjai iš specialiosios paskirties būrių.
Jei „Sirijos sukilėliai“ būtų paėmę į nelaisvę arba likvidavę amerikiečių specialiosios paskirties pajėgų karius ir kūnų demonstravimas būtų sudavęs stiprų smūgį amerikiečių prestižui regione, o tai galėjo baigtis visišku amerikiečių karinių pajėgų išvedimu iš Sirijos“, – pabrėžė ekspertas.
P. Felgenhauerio nuomone, JAV karinių pajėgų išvedimas iš Sirijos yra Maskvos strateginės linijos dalis, o amerikiečiai nemėgsta, kai jų kariai „žūsta nežinia kur, nežinia už ką“.
Po 1983 m. netekčių sąjungininkai išėjo iš Libano, o 1994 m. amerikiečių kariai paliko Somalį.
DELFI primena, kad Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija vasario 7 dieną nusitaikė į Sirijos režimui lojalias pajėgas Sirijos Deir al Zoro provincijoje. Kiek tiksliai aukų pareikalavo antskrydis, sunku pasakyti.
„Bloomberg“ skelbia, kad aukų skaičius siekia per 200. Faktas, kad dauguma aukų – Rusijos piliečiai, kelia žymiai mažiau abejonių, nors oficialiai Sirijoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų nėra, nebent kariniai samdiniai.
Rusijos užsienio reikalų šaltinis vasario 14 dieną skelbė, kad tokia informacija – klasikinis dezinformacijos atvejis. „Kommersant“ duomenimis, Sankt Peterburge veikianti „Vagner“ sukarinta organizacija misijai Sirijoje nusamdė per 600 karių.
2018 m. vasario mėn. duomenimis privačioje karinėje kompanijoje (PKK) „Vagner“ tarnavo ne mažiau kaip 3 602 asmenys.
Šis skaičius paaiškėjo susipažinus su viename iš PKK dalinių buvusiu karių sąrašu, patekusiu portalo „Republic“ redakcijos žinion. Dokumente nurodyti asmeniniai kelių dešimčių vyrų numeriai. Paskutinis sąrašo numeris – 3602. Informaciją žurnalistams perdavę šaltiniai patvirtino, kad būtent tokius žetonus ir gauna PKK „Vagner“ samdomi kariai.
Pirmo išduoto žetono numeris – 0001, o toliau – iš eilės einantys skaičiai. Kiek tiksliai žetonų savininkų iki šiol aktyviai įsitraukę į tarnybą grupuotėje, „Republic“ nenurodo.
Per pustrečių metų susidariusi PKK „Vagner“ išlaikymui skirta suma, portalo vertinimu, galėtų siekti 16,1–17,4 mlrd. rublių (231–250 mln. eurų).
Šioms išlaidoms priskiriamos mėnesinės algos (po 240 tūkst. rublių (3 445 eurus), maitinimo kaštai, žuvusiųjų giminėms numatytoms kompensacijoms skiriamos sumos (po 5 mln. rublių (71,7 tūkst. eurų) už kiekvieną karį) ir kt.
„Republic“ šaltinių duomenimis, PKK remia keletas privačių investuotojų, kurių pavardės liko neatskleistos. Vienas iš portalo pašnekovų patikino, kad po didelio masto netekčių Sirijoje apie PKK išformavimą nekalbama.
Pasak dviejų samdomų karių, anksčiau į karinio personalo atranką buvo žvelgiama griežčiau: buvo reikalaujama turėti dalyvavimo karinėse operacijose patirties, mokėti naudotis ginklu, įvykdyti fizinio pasirengimo normatyvus ir kt.
Nuo 2017 metų šie reikalavimo gerokai sušvelninti. „Republic“ pašnekovai mano, kad tai gali būti viena iš augantį karių žūčių skaičių paaiškinančių priežasčių.