Iš Šiaurės Korėjos – neįtikėtinai šiurpios istorijos

Neseniai Jungtinės Tautos paskelbė 374 puslapių ataskaitą apie žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje ir detaliai atskleidė valdžios aparatą, kuriuo režimas naudojasi, siekdamas kontroliuoti šalies gyventojus.

„The Telegraph“ pristato dešimt keistų ir šiurpių specialistų atradimų.

1) Vaikams kas savaitę tenka kentėti vadinamąsias „išpažinčių ir kritikos“ valandėles

Šiaurės Korėjoje gyvenantys vaikai nuo pat mažų dienų žino, kas yra vadinamosios „išpažinčių ir kritikos“ valandėlės. Kiekvieną savaitę mažamečiai renkasi grupelėmis ir kiekvienas paeiliui pasipasakoja, ką nuveikė per savaitę – mokytojai tikrina, ar vaikai gyvena laikydamiesi šalies įkūrėjo filosofijos ir vadinamųjų dešimties principų. Dešimt principų prisimenami išpažinčių metu. Mažamečiai privalo plūsti save, jeigu vienaip ar kitaip suklydo, prasižengė (pavyzdžiui, pabėgo iš pamokų ar gavo mažesnį nei tikėtasi pažymį). Tada seka pažadas pasitaisyti ir elgtis geriau. Svarbiausia tai, jog kiekvienas vaikas privalo įvardyti bent vieną kito mažamečio blogą poelgį ar trūkumą. Kol neįvardija asmens, kurį būtų galima viešai pakritikuoti, vaikui neleidžiama eiti.

2) Kiekvienais metais Didžiosiose žaidynėse – skrupulingai apgalvotame ir išpildytame šalies didybės įrodyme – dalyvauja per 100 tūkst. vaikų ir jaunimo

Viena liudytoja ekspertams atskleidusi, kaip buvo priversta universitete praleisti visą semestrą studijų vien dėl to, kad jos grupė 6 mėnesius po 10 valandų per parą repetavo trumputį pasirodymą parade, rengtame Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) vardo Pchenjano stadione, kurį turėjo gyvai stebėti pats Kim Jong Ilas (Kim Čen Iras). Treniruotės buvo tokios intensyvios, jog nemažai jaunų žmonių nuo išsekimo alpo.

Alpstantys žmonės buvo įprastas vaizdas vasaros metu, kai studentams tekdavo repetuoti ant betoninės dangos kepinant saulei. Repeticijos ir kartojimas – tobulumo garantas. Tie, kas vis suklysdavo, repeticijų vietos už bausmę negalėdavę apleisti iki vidurnakčio. Ponia L. prisimena, kaip mokytojai jiems liepdavę sekti 7 ar 8 metų berniuko pavyzdžiu, kuris repetavo kęsdamas apendicito skausmus. Galiausiai vaikas mirė, nes laiku jam niekas nesuteikė medicininės pagalbos. Miręs mažametis tapo tikru herojumi, nes visą savo trumpą gyvenimą paskyrė tam, kad pradžiugintų Kim Jong Ilą.

3) Kalinių lavonai kartais deginami, o pelenai naudojami kaip trąšos

Vienas buvęs darbo stovyklos kalinys patvirtino, jog bent jau iki 2011 metų (kai jis buvo paleistas į laisvę), buvo taikoma kalinių lavonų deginimo ir pelenų naudojimo dirvai tręšti praktika. Vyras kalėjo Darbo stovykloje Nr. 12. Kartą jis buvo priverstas lavonus sukrauti į krūvą – matė, kaip dalies mirusiųjų veidus jau apgraužė žiurkės. Vyras sako, jog kiekvienais metais dėl itin prastos mitybos, infekcinių ligų ir nelaimių dirbant mirdavo apie 800 kalinių.

4) Vaikai mokomi arba piešti Brangiojo lyderio portretus, arba piešinius, kaip žudomi JAV arba Japonijos kariai

Vaikai mokomi, kad vienintelis jų gyvenimo tikslas turėtų būti įtikti valstybės įkūrėjui Kim Il Sungui. Pavyzdžiui, mokantys dailiai piešti skatinami piešti Brangiojo lyderio portretus ar piešti piešinius, kurie patiktų KIm Il Sungui. Gražūs ir – svarbiausia – ideologiškai tinkami piešiniai eksponuojami mokyklose. Dažniausiai jie vaizduoja arba šalies vadovo šeimą, arba vaikus, kurie kardais ar pieštukais bado Japonijos ar Amerikos karius.

5) Kiekvienuose namuose stovi radijo taškas, per kurį transliuojama propaganda

Šiaurės Korėjos gyventojai informaciją tiesiai į namus gauna radijo tašku – specialių transliacijų metu. Pareigūnai reguliariai lankosi namų ūkiuose ir prižiūri, kad radijo taškas veiktų be trukdžių. Dažniausiai transliuojami „draudžiami“ pranešimai – naujienos (kurių išoriniam pasauliui sužinoti nevalia) ir perspėjimai. Dažnai žmonės informuojami apie situaciją šalies ūkyje, pavyzdžiui, džiūgaujama, jog nuimtas rekordinis derlius (nors šalis ir toliau praktiškai badauja). Radijo taškai taip pat neretai transliuoja žinias apie įvykdytus nusikaltimus ir bausmes, kurių sulaukė nusikaltėliai.

6) Šiaurės Korėja drąsiai perrašo istoriją

Po to, kai 2013 metų gruodį mirties bausmė buvo įvykdyta dabartinio šalies lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) dėdei Jang Song Thaekui, iš oficialios šalies naujienų tarnybos KCNA svetainės buvo išimta apie 35 tūkst. su šiuo asmeniu susijusių pranešimų, iš naujienų portalo „Rodong Sinmun“ – dar 20 tūkst. Tai tik viena iš priemonių, siekiant Jang Song Thaeką visiems laikams ištrinti iš šalies politinės istorijos. Ir puikus įrodymas, kaip valdantysis režimas kontroliuoja ir manipuliuoja informacijos šaltiniais.

7) Valdžios pareigūnų hobis – seksualinis priekabiavimas

Liudytojai sakė, jog smurtas prieš moteris neapsiriboja vien artima aplinka. Dažnai mušamas ir seksualiai žeminamas moteris galima pamatyti tiesiog gatvėje. Šalies valdininkai ne tik noriai įsitraukia į korupciją, bet ir smaginasi seksualiai priekabiaudami prie savo pavaldinių – už tokį elgesį Šiaurės Korėjoje niekas nebaudžia. Dėl vis prastėjančios šalies ekonominės padėties daugiau ir daugiau moterų tampa šeimos maitintojomis – jos nebesėdi namuose, o bando prasimanyti pinigų ką nors pardavinėdamos.

Vyrų dominuojamoje šalyje tvarką turguose prižiūrintys pareigūnai, traukinių ir autobusų kontrolieriai ir kariai vis dažniau viešose vietose seksualiai priekabiauja prie moterų ir merginų. Žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje tyrusi komisija išgirdo, jog, nors nepilnamečių žaginimas šalyje ir griežtai baudžiamas, seksualinė prievarta prieš suaugusius žmones iš tikrųjų net nelaikoma nusikaltimu.

8) Šiaurės Korėjoje žmonės skirstomi į tris klases ir 51 kategoriją – priklausomai nuo lojalumo partijai

Pagrindinė klasė: žmonės, kilę iš darbininkų šeimų, samdomų darbininkų šeimų nariai, samdomi žemdirbiai, vargingi žemdirbiai ir administracinį darbą Ji dinastijos ir japonų okupacijos metais dirbę klerkai, Korėjos darbininkų partijos revoliucionierių šeimų (nužudytų per pasipriešinimą japonų valdžiai) nariai, patriotų, taikiai žuvusių per Korėjos karą, šeimos, revoliucijos intelektualai (mokyti Šiaurės Korėjoje po išsivadavimo iš Japonijos valdžios), per Korėjos karą žuvusiųjų artimieji, karių artimieji (aktyvių Šiaurės Korėjos kariuomenės karių artimieji) bei šeimos garbingų per karą sužeistų karių.

Bazinė klasė: smulkūs prekybininkai, amatininkai, nedidelių fabrikų savininkai, paslaugas teikiantys verslininkai (smulkias ir vidutines), iš Pietų Korėjos kilusios šeimos, šeimos asmenų, išvykusių į Pietų Korėją (3 skirtingos kategorijos), žmonės, anksčiau buvę vidutinio dydžio ūkininkais, vietos kapitalistai, žmonės, grąžinti į tėvynę iš Kinijos, intelektualai, išsilavinimą gavę dar prieš Šiaurės Korėjos išsivadavimą, pagrindinei klasei priklausę asmenys, pripažinti korumpuotais tinginiais, smuklių šeimininkai, žmonės, tikintys prietarais, konfucionistų šeimų nariai, žmonės, kadaise buvę įtakingi žmonės, bei ekonominius nusikaltimus vykdę žmonės.

Sudėtingoji klasė (pavojingieji): turtingi žemdirbiai, pramonininkai ir žemės savininkai, kurių privatus turtas konfiskuotas, asmenys, palaikantys Japoniją ir Ameriką, priešiškai šalies valdžiai nusiteikę biurokratai, pabėgėliai iš Pietų Korėjos, opozicijos veikėjai, budistai, katalikai, iš valdančiosios partijos išmesti asmenys, tie, kurie padėjo Pietų Korėjai Korėjos karo metais, kalinamų ar sulaikytų asmenų šeimos nariai, šnipai, prieš partiją ir revoliuciją pasisakantys asmenys, šeimos myriop pasmerktųjų, politiniai kaliniai, iš kalėjimo paleistieji ir jų šeimos nariai, kapitalistai, kurių turtas konfiskuotas.

9) Skaičiuojama, jog nuo 1950 metų Šiaurės Korėjoje buvo pagrobta daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių, tarp kurių būta daug moterų

Tarp pagrobtųjų – nemažai moterų iš Europos, Artimųjų Rytų ir kitų Azijos teritorijų. Moterys grobiamos tam, kad būtų atiduotos į žmonas šalyje jau gyvenantiems užsieniečiams. Kaip teigiama komisijos parengtoje ataskaitoje, nuo 1950 metų iki XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio į Šiaurės Korėją prievarta buvo įvežta mažiausiai 200 tūkst. užsieniečių.

10) Moteris kontrabanda gabeno varinę vielą – mirusio vaiko kūne

Viena moteris komisijai papasakojusi, kaip neįvardijama Šiaurės Korėjos gyventoja negyvo vaiko kūne kontrabanda gabeno varinę vielą. Moteris plačiu tvarsčiu buvo sutvirtinusi mirusio vaiko kaklą, mažylį ji buvo prisirišusi prie nugaros. Pasienio pareigūnai ją sustabdė ir liepė vaiką nusiimti – paaiškėjo, jog tai buvo dvejų metukų berniuko lavonas. Policija paklausė, kas vyksta. Moteris ėmė verkti balsu – pareigūnai perpjovė mirusio vaiko pilvą ir ištraukė apie 2 kilogramus varinės laidos.