Separatistų vadas Ukrainos valdžią kaltina nenoru laikytis Minske pasiektų susitarimų, todėl „kalbėti apie derybų tąsą – naujus Minsko susitarimus – nėra prasmės“.
I. Plotnickis pagrasino, kad, paliaubų pažeidimo atveju, separatistai imsis kovų židinių didžiausiuose Ukrainos miestuose, tarp kurių minimi Kijevas, Charkovas ir Lvovas.
Separatistų vadeivos teigimu, tokie kariniai veiksmai bus nukreipti ne prieš Ukrainą ar Ukrainos žmones, bet „prieš oligarchus, kurie sėdi Kijeve“.
Kaip jau buvo skelbta, „Donecko liaudies respublikos“ separatistai atsisakė įsilieti į Ukrainos sudėtį.
DELFI primena, kad antradienį pasirodė netikėti pareiškimai esą separatistai pripažįsta, kad Krymas yra Ukrainos dalis.
Publikuotuose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderių siūlymuose dėl Ukrainos konstitucijos pakeitimų Krymas ir Sevastopolis įvardijami kaip neatsiejamos Ukrainos dalys.
„Ukrainos administracinę ir teritorinę sistemą sudaro Krymo autonominė respublika, atskiri specialųjį statusą turintys regionai – Donecko ir Luhansko sritys, sritys, rajonai, miestai, miestų rajonai, gyvenvietės ir kaimai“, – teigiama paskelbtuose dokumentuose.
Išpublikuotuose siūlymuose aptariamas savarankiškai pasiskelbusių respublikų statusas. „Donecko ir Luhansko liaudies respublikos“ siūlo šias teritorijas palikti Ukrainos sudėtyje, tačiau skirti joms ganėtinai didelio masto autonomiją.
Separatistų pareiškimai, kad Krymas ir Sevastopolis yra neatsiejamos Ukrainos dalys, neturėtų stebinti: tai yra separatistų atsakas į Rusijos išdavystę. Taip aiškina
Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius DELFI sakė, kad tokie pareiškimai neturėtų stebinti: tai yra separatistų atsakas į Rusijos išdavystę.
M. Laurinavičius sako, kad separatistų pareiškimus reikia vertinti platesniame kontekste to, kas jau gana ilgą laiką vyksta su vadinamosiomis „Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis“.
„Tai, jų pačių žodžiais, projektas „Novorosija“ ir, tame tarpe, projektas nepriklausomos Donecko ir Luhansko respublikos yra visiškai baigtas. Ir baigtas Maskvoje. Tai tikrai nepatinka bent jau daliai vadinamųjų separatistų, kuriuos tikslumo dėlei reikėtų vadinti teroristais. Tai yra jų atsakas į, jų manymu, Rusijos išdavystę“, – DELFI aiškino M. Laurinavičius.
Pasak M. Laurinavičiaus, separatistai bando vos ne apeliuoti į tarptautinę bendriją sakydami, kad jų statusas toks pat kaip Krymo. Juk, aiškina apžvalgininkas, realiai Rusija separatistams išsukinėjo rankas, kad šie sutiktų su specialiuoju autonomijos statusu Ukrainos sudėtyje.