Iš Vokietijos – akibrokštas Ukrainai, Scholzą kaltina „precedento neturinčiu veidmainiškumu“

Vokietija, antra pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja, 2025 metais planuoja perpus sumažinti savo karinę pagalbą Kyjivui. Ši savaitgalį paskelbta žinia kaip liepsna nudegino Ukrainą. Buvęs ir dabartinis Ukrainos ambasadoriai Berlyne sprendimą pavadino pražūtingu, aštri kritika skambėjo net iš Vokietijos vyriausybinei koalicijai priklausančių partijų: kancleris turėtų pagalvoti, kokį signalą tokiu sprendimu – taupyti Ukrainos sąskaita – jis siunčia Kremliui. Džiūgavo tik AfD ir Sahros Wagenknecht partija, rinkiminėje kampanijoje reikalaujančios stabdyti paramą Ukrainai. Bet džiūgavo, regis, per anksti.

Koalicinė socialdemokratų, liberalų ir žaliųjų vyriausybė jau ne vienas mėnuo vargsta, stengdamasi ateinantiems metams suderinti tokį biudžetą, kuris neperžengtų konstitucijoje numatyto skolų limito. Kaip aiškėja iš savaitgalį leidinyje „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ (FAS) paskelbtos informacijos, nutarta taupyti kovojančios Ukrainos sąskaita.

Pagal aktualų biudžeto planą vyriausybei bus leista Kyjivą paremti tik jau anksčiau numatyta milijardų suma. Tai reiškia, kad bus pristatoma tik jau anksčiau patvirtinta karinė pagalba, o papildomos Gynybos ministerijos paraiškos kanclerio Olafo Scholzo (SPD) nurodymu nebebus tvirtinamos. Būtent tokį kanclerio nurodymą finansų ministras Christianas Lindneris (FDP) rugpjūčio 5 d. laiške perdavė gynybos ministrui Borisui Pistoriui (SPD).