Kijevas „tikisi didesnio diplomatinio ir sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai“, pranešime sakė V. Zelenskio spaudos tarnyba.
„Rusijos Federacija pripažino savo kaip šalies okupantės atsakomybę“, – priduriama jame.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau trečiadienį pasirašė įsaką, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Tokią teisę turės tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių rajonų nuolatiniai gyventojai.
Separatistinių regionų gyventojai galės gauti rusišką pasą per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo.
Įsake tvirtinama, kad V. Putinas priėmė tokį sprendimą „siekdamas apginti žmogaus ir piliečių teises ir laisves“ remdamasis tarptautine teise ir Rusijos įstatymais.
Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka taip pat pasmerkė Kremliaus sprendimą kaip beprecedentį kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, jos suvereniteto pažeidimą ir Minsko susitarimų nesilaikymą.
Jo teigimu, Kremliaus sprendimas palengvinta tvarka išduoti Rytų Ukrainos gyventojams rusiškus pasus yra mėginimas legitimizuoti Rusijos karinį buvimą toje teritorijoje.
„Neteisėtas RF pasų išdavimas pagal vadinamąjį Pietų Osetijos ir Padniestrės scenarijų yra bandymas pateisinti ir legitimizuoti Rusijos karinį buvimą okupuotoje Donbaso teritorijoje“, – sakė P. Porošenka, paminėdamas Gruzijos ir Moldovos separatistinius regionus, kur Rusija dislokavusi savo karių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas savo ruožtu paragino šalies rytuose gyvenančius žmones neimti Rusijos pasų.
„Rusija atėmė iš jūsų dabartį, o dabar kėsinasi į jūsų ateitį“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
V. Putino sprendimą Ukrainos diplomatijos vadovas pavadino „agresijos ir kišimosi į mūsų vidaus reikalus tąsa“.
Tuo metu Ukrainos parlamento vicepirmininkė Iryna Heraščenko pareiškė, kad Rusijos prezidentas „visuomet pasinaudoja neužtikrintumo akimirkomis ir pereinamaisiais laikotarpiais, kad įsmeigtų dar vieną peilį į Ukrainos nugarą“.
Jos teigimu, šis Maskvos žingsnis yra grubus Minsko taikos susitarimų pažeidimas. Pagal 2015-aisiais pasirašytus susitarimus kol kas nepavyko nutraukti kovų Rytų Ukrainoje.
Kijevo ir Maskvos santykiai subyrėjo į šipulius, kai 2014-aisiais per Maidano revoliuciją buvo nuversta Kremliaus palaikoma valdžia, o Rusija keršydama aneksavo Krymą ir parėmė separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje.
Nuo to laiko konfliktas jau pareikalavo apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.