„Aš, kaip visada, būsiu su jumis atviras. Dabar Rusija svarsto įvairius scenarijus artimiausiems metams. Vienas iš jų – ypač pavojingas. Jei šioje agresijoje prieš Ukrainą bus kokia nors pauzė – bet koks situacijos įšaldymas, tada bus naujas kritinis momentas. 2028-ieji metai“, – sakė jis.
Anot V. Zelenskio, „jei Rusijai bus leista adaptuotis dabar, tai iki 2028-ųjų Kremlius įstengs atkurti mūsų sunaikintą savo karinį potencialą, ir Rusija turės pakankamai jėgų pulti šalis, kurios yra Rusijos ekspansijos taikiklyje“.
„Be Ukrainos, tai tikrai bus Baltijos šalys, ir tikrai tos šalys, kurių teritorijoje yra Rusijos kontingentų. Tai tiksli mūsų žvalgybos informacija. Mes tai jums pranešame“, – pareiškė Ukrainos vadovas.
Jis pridūrė, kad Rusija ieško galimybių „įšaldyti situaciją ir adaptuotis“, taip pat „iš savo klaidų daro išvadas ir ruošiasi judėti toliau“.
„Atminkite, kad pavojingiausias priešas yra tas, kuris padarė išvadas ir, remdamasis šiomis išvadomis, pasiruošė kitam smūgiui. Maskva aiškiai apibrėžė savo ambicijas – užgrobti sau daugiau imperinės erdvės ir neleisti Europai būti laisvų tautų ir veikiančių demokratijų erdve, sugriauti Europos vienybę. Ir čia karas yra pagrindinis Rusijos įrankis – pavergimo ar manipuliavimo kitais įrankis“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos prezidentas Granadoje taip pat pripažino nerimaujantis, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitąmet vyksiančius rinkimus gali paveikti JAV paramą jo šaliai.
Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimą Ispanijos Granados mieste, V. Zelenskis nurodė, kad Kyjivas gavo patikinimų dėl JAV prezidento Joe Bideno palaikymo, tačiau pripažino, kad JAV išgyvena „sudėtingą rinkiminį laikotarpį“.
„Įvairūs balsai. Kai kurie jų yra labai keisti. Tai taip pat bus viena iš pokalbių temų“, – prieš EPB susitikimą pažymėjo V. Zelenskis.
EPB susitikime daugiausia dėmesio skirta Europos politinei bendrijai priklausančių šalių bendradarbiavimo stiprinimui telkiant visapusišką paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.
Taip pat diskutuojama apie siekį užtikrinti Europos kontinento stabilumą, energetinę nepriklausomybę, efektyvų veikimą tarptautinėse organizacijoje ir išsaugoti sutartos tarptautinės tvarkos principus.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį prisipažino taip pat nerimaujantis, kad politinė sumaištis Vašingtone gali kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai, ir paragino respublikonus nutraukti rietenas bei paremti „itin svarbią“ pagalbą Kyjivui.
J. Bidenas pridūrė, kad greitai sakys svarbią kalbą apie būtinybę paremti Ukrainos kovą prieš Rusijos invaziją, po to, kai Vašingtone kilęs chaosas sukėlė nerimą JAV sąjungininkėms. Tačiau jis atsisakė nurodyti, kada ketina sakyti kalbą.
„Man tikrai neramu, – sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas, ar respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy nušalinimas, kurį įvykdė griežtosios linijos šalininkai jo paties partijoje, gali sutrukdyti skirti daugiau lėšų Ukrainai. – Tačiau žinau, kad dauguma abiejų partijų Atstovų Rūmų ir Senato narių yra pareiškę, jog pritaria Ukrainos finansavimui.“
Savaitgalį Kongrese pasiekus paskutinės minutės susitarimą, kad būtų išvengta JAV vyriausybės uždarymo, Ukrainai nebuvo skirtas joks naujas finansavimas, o viltis greitai rasti sprendimą dar labiau apsunkino antradienį įvykęs K. McCarthy pasitraukimas.
Pretendentai jį pakeisti yra įvairių pažiūrų, tačiau tarp jų yra kraštutinis dešinysis respublikonas Jimas Jordanas, kuris yra itin skeptiškas Ukrainos finansavimo klausimu.
Dabartinis laikas yra labai svarbus, nes Baltieji rūmai įspėja, kad pagalba gali baigtis per kelis mėnesius, kaip tik tuo metu, kai Ukraina bando paspartinti lėtai vykstantį puolimą prieš Rusiją artėjant žiemai.
J. Bidenas nurodė, kad yra „daugiau priemonių, kaip galėtume rasti lėšų“ be Kongreso pritarimo, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Prezidentas ketvirtadienį išklausys savo nacionalinio saugumo komandos pranešimą apie Ukrainą, komandoje pirmą kartą dalyvaus naujasis aukščiausio rango JAV karininkas generolas Charlesas „CQ“ Brownas, pridūrė Baltieji rūmai.