Idealų kupinas Sviatoslavas nebegalėjo likti nuošaly. Jis parskrido namo ir nuskubėjo į Nepriklausomybės aikštę, kuri pagarsėjo kaip Maidanas. Netrukus jis įsteigė vėliau išgarsėjusią viešųjų ryšių agentūrą „Euromaidan PR“, kuri informaciją nuo barikadų skleidė keliomis kalbomis įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.
Kaip rašo „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistas Christopheris Milleris, praėjus trejiems metams ta aistra peraugo į nusivylimą.
Daugelis Ukrainos revoliucionierių teigia esą nusivylę pažangos stoka ir skundžiasi, kad šalis ima pavojingai nukrypti nuo Europos kelio, kuriuo Ukraina pradėjo žengti po revoliucijos.
Praėjusiais metais žlugo antroji vyriausybė po revoliucijos ir atsistatydino keletas įgyvendinti reformas paskirtų ministrų ir kitų pareigūnų. Daugelį jų pakeitė senosios gvardijos politikai, įskaitant prezidento Petro Porošenkos artimo rato žmones, kurie, pasak kritikų, sugrąžino neskaidrios Ukrainos politikos tradicijas.
„Tie, kas atėjo į valdžią po Maidano, išdavė mūsų viltis atkurti Ukrainą, – „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistui sakė Sviatoslavas, kuriam dabar 20 metų. – Šie žmonės išsaugojo šalį, tačiau nematyti didelio noro įgyvendinti pokyčius. Jie neatsisakė korupcinių įpročių.“
Pasak C. Millerio, korupcija iš tiesų Ukrainoje ir toliau yra nevaldoma. Be to, prokurorai nesugebėjo už sunkius nusikaltimus, įskaitant daugiau kaip 100 protestuotojų nužudymą per neramumus, patraukti atsakomybėn dabartinius ar buvusius aukštus pareigūnus.
Aistringas idealizmas, kuris prieš trejus metus paskatino Euromaidano demonstrantus išeiti į gatves, nuslopo; neseniai atlikto tyrimo duomenimis, tik maždaug 1 iš 4 ukrainiečių yra pasiryžę vėl dalyvauti Euromaidane. Beveik pusė respondentų toje pačioje apklausoje teigė, kad pirmoje 2017 m. pusėje tikėtini arba labai tikėtini protestai.
„Esu įsitikinęs, kad, jei niekas nesikeis, mūsų laukia kontrrevoliucija“, – Euromaidano trečiųjų metinių proga teigė buvęs žurnalistas, o dabar parlamentaras Mustafa Nayyemas, nuo kurio 2013 m. lapkričio 21 d. įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, kaip plačiai pripažįstama, prasidėjo Euromaidanas.
Daugelis ukrainiečių dėl lėtos pažangos kaltina vieną žmogų – prezidentą P. Porošenką. Keletas nusivylusių reformatorių, kurie atsistatydino iš vyriausybės, mano, kad jis ir jo aplinka užblokavo pastangas kovoti su kyšininkavimu ir nepotizmu.
Buvęs ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius iš Ukrainos vyriausybės atsistatydino vasario mėnesį, pareiškęs, kad nebus P. Porošenkos sąjungininkų marionete; jis apkaltino prezidento aplinkos žmones, kad jie stabdo ekonomikos reformas ir reikalauja į valstybės kontroliuojamų įmonių vadovaujamus postus skirti neaiškios reputacijos asmenis.
Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis praėjusį mėnesį atsistatydino iš Odesos gubernatoriaus posto, apkaltinęs P. Porošenkos ir jo aplinką nežabota korupcija. M. Saakašvilio sąjungininkė Julia Maruševska, kurią P. Porošenka buvo paskyręs vadovauti Odesos muitinės departamentui, „Laisvosios Europos radijui“ sakė, kad Juodosios jūros uostamiestyje ji ir M. Saakašvilis stebėjo, kaip „vietoj žalios šviesos regiono reformoms užsidega raudona“. Pasak jos, jie susidūrė su visiška P. Porošenkos sąjungininkų vyriausybėje, ypač šalies ministro pirmininko Vladimiro Groismano, politinės valios stoka ir nenoru įgyvendinti pokyčius. J. Maruševska atsistatydino praėjus savaitei po M. Saakašvilio atsistatydinimo.
Žinoma, Kijevas negali kontroliuoti kai kurių dalykų. Ukrainos rytuose tebesitęsiantis Rusijos remiamas karas, kuris prasidėjo praėjus vos keletui savaičių po to, kai V. Janukovičius prarado valdžią, ir Kremliaus įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija taip pat trukdo įgyvendinti reformas. Gruodžio 6 d. apsilankęs prie fronto linijos, P. Porošenka paskelbė, kad po 31 mėnesio kovų konfliktas pasiekė niūrią simbolinę ribą: nuo 2014 m. žuvo jau daugiau kaip 10 000 žmonių, įskaitant bent 2 500 kariškių ir 7 500 civilių. Maskva karu naudojasi kaip priemone destabilizuoti Kijevą ir panorėjusi suaktyvina karinius veiksmus, kurie, Ukrainos prezidento P. Porošenkos teigimu, Ukrainai kasdien kainuoja 5 milijonus dolerių.
Vakarai siekė paremti Kijevą. Tačiau lėtas reformų tempas ir P. Porošenkos asmeninio pasiryžimo siekti pokyčių stoka kelia vis didesnį Vašingtono ir Briuselio nepasitenkinimą, „Laisvosios Europos radijui“ sakė du Vakarų šalių ambasadų diplomatai. Lapkričio mėnesį Kijeve apsilankę Tarptautinio valiutos fondo pareigūnai išvyko nesuteikę garantijų, kad pagalba bus teikiama toliau; jie teigė, kad pirmiausiai reikia imtis ryžtingų kovos su korupcija priemonių ir patraukti atsakomybėn aukšto lygio korumpuotus pareigūnus. Gruodžio 7 d. paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje sakoma, kad Ukrainos reformoms skirtos ES paramos poveikis buvo ribotas.
„Galimybė įgyvendinti realias reformas žlugo suirus „svajonių komandai“, – sako A. Abromavičius, kalbėdamas apie technokratų vyriausybę, kuriai jis priklausė ir kuriai vadovavo ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas. Ta vyriausybė buvo nušalinta balandžio mėnesį.
2016 metams artėjant į pabaigą, Sviatoslavas sėdi prie sudegusio Profesinių sąjungų pastato, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi jo vadovaujama agentūra „Euromaidan PR“. Pasak jo, nepaisant visko, jis nepraranda optimizmo, tačiau jis yra nusivylęs Ukrainos vadovybe.
„Tie, kas dabar yra valdžioje, nesuvokia, kad jie praleido galimybę įeiti į istoriją kaip naujosios Ukrainos kūrėjai, – sakė jis. – P. Porošenka galėjo būti Ukrainos George`u Washingtonu. Jis šia proga nepasinaudojo.“