Klimato pokyčiai taip pat gali sutrikdyti žemdirbystę ir išnaikinti tūkstančius gyvūnų ir augalų rūšių.
1997 metais suderėtas Kioto protokolas, prie kurio prisijungė 141 pasaulio valstybė ir kuris privers šalis mažinti šiltnamio dujų emisijas, įsigalios vasario 16 dieną.
"Klimato atžvilgiu Kioto protokolas yra tik mažas žingsnelis", - teigia Tarptautinių klimato ir aplinkos tyrimų centro Osle vadovas Paalas Prestrudas. "Tačiau protokolo įsigaliojimas yra didžiulė politinė pergalė".
Nemažai klimato ekspertų prognozuoja, kad po kelių dešimtmečių aplinkos pokyčiai virs katastrofa, jeigu skubiai nebus imtasi priemonių.
Tačiau JAV prezidentas Georgeas Bushas 2001 metais atsisakė vykdyti Kioto protokolo užduotis, kurias įgyvendinti, anot jo, yra pernelyg brangu. Be to, JAV prezidento nuomone, yra neteisinga, kad protokolas daugiausia skirtas ekonomiškai stiprioms pasaulio valstybėms.
2000 metais JAV, didžiausiam pasaulyje taršos šaltiniui, teko 23,1 proc. pasaulio šiltnamio dujų emisijų, beveik keturis kartus daugiau, palyginti su Rusija, kuri yra antra pagal dydį pasaulyje teršėja.
Tarp ekonomiškai stiprių valstybių JAV palaikė tiktai Australija. Pasak stebėtojų, Vašingtono klimato politikos šalininkų yra mažiau negu 2003 metų Irako karo sąjungininkų.
Analitikų nuomone, daugybei valstybių, prisijungusių prie Kioto protokolo, teks nemažai paplušėti, siekiant įgyvendinti protokole numatytą tikslą iki 2008-2012 metų sumažinti šiltnamio dujų, įskaitant automobilių, gamyklų ir jėgainių išmetamą anglies dvideginį, emisijas 5,2 proc., palyginti su 1990 metų emisijų lygiais.
JT duomenimis, 2002 metais Ispanija ir Portugalija 1990 metų emisijų lygį viršijo 40,5 procento.
Monakas, Airija, Graikija, Naujoji Zelandija ir Kanada 1990 metų emisijų lygius viršija kur kas labiau už JAV, kurių emisijos 13,1 proc. viršija 1990 metų lygį. Daugelio buvusių komunistinių valstybių, įskaitant Lietuvos, emisijos yra kur kas mažesnės už 1990 metų lygmenį.
Aplinkosaugininkai tvirtina, kad nemažai Europos Sąjungos (ES) valstybių narių 12 tūkst. pramonės objektų, įskaitant jėgaines, plieno gamyklas ir naftos bendroves, skirtos emisijų kvotos yra pernelyg dosnios.
"Daugeliu atvejų pramonei neteks dėti pernelyg daug pastangų", - teigia aplinkosaugos judėjimo "Greenpeace" klimato politikos vadovas Steveas Sawyeris.
Kvotoms parengta naujoji rinka, kurioje savo kvotą viršijantys teršėjai gali įsigyti papildomą kvotą iš įmonių, kurios visos joms skirtos kvotos neišnaudojo. Anglies dioksido kaina rinkoje šiuo metu siekia apie 7,2 euro (9,25 JAV dolerio) už toną.
Pasak S.Sawyerio, jeigu ateinančiais metais kvotos nebus iš esmės sumažintos, ES įsipareigojimas įgyvendinant Kioto tikslus bus perkeltas vartotojams, didinant mokesčius.
JT aplinkos programa tvirtina, kad klimato pokyčiai yra didžiausias ilgalaikis visai žmonijai gresiantis pavojus. Tačiau Kioto priešininkai tvirtina, kad šis protokolas tėra pinigų švaistymas.
"Kalbant atvirai, Kioto protokolas yra viena iš prasčiausių investicijų, kurias tik gali padaryti pasalis", - teigia knygos "Skeptiškas aplinkosaugininkas" autorius, danas Bjornas Lomborgas.
Anot jo, vien tik išlaidos perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimui sieks apie 150 mlrd. JAV dolerių per metus, tuo tarpu šiuos pinigus būtų geriau skirti kovai su AIDS ir maliarija arba laisvosios prekybos skatinimui.
Net ir Kioto protokolo šalininkai sutinka, kad protokole numatytų tikslų įgyvendinimas leistų iki 2100 metų sulėtinti temperatūros augimą vos 0,15 laipsnio pagal Celsijaus skalę. Tuo tarpu JT patariamoji mokslinė taryba prognozuoja, kad iki minėtų metų temperatūros vidurkis pakils 1,4-5,8 laipsnio pagal Celsijaus skalę.
Visi sutinka, kad Kioto protokolo likimas ilgesnėje perspektyvoje priklausys nuo to, ar JAV sutiks riboti savo emisijas po 2012 metų, kai prie protokolo šalių prisijungs Kinija ir Indija.