Abi šalys tvirtino, kad sala yra jų teritorija. Aršesnės valstybės galbūt šią situaciją būtų traktavusios kaip formalią dingstį karui pradėti, tačiau Kanada ir Danija paleido į darbą savo diplomatines mašinas. Kai Kanados valdininkai atvykdavo į salą, pažymėdavo jos priklausomybę Kanadai, palikdami viskio ir vėliavų. Savo ruožtu, danai viskį paimdavo ir palikdavo savo alkoholinių gėrimų kanadiečiams. Niekas į nieką nešaudė – užteko apsikeitimo mandagiais laiškais. Kai abiem šalims nusibodo, darbo grupė ne vienerius metus ieškojo kompromiso, kol galiausiai 2022 m. buvo susitarta salą pasidalyti per pusę.
Kai turi tokių priešų, argi bereikia draugų? Gal ir reikia, nes tiek Europai, tiek Kanadai praverstų sustiprinti sąjungas. Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sausio 20 d. gali būtų paženklintas didesniais tarifais ir šovinistiniais pareiškimais. Abiejose Atlanto vandenyno pusėse jaučiamas nerimas. Europos Sąjungos (ES) pakraštyje esančios šalys persvarsto savo santykius su bloku. Šveicarija sutiko pagerinti bendradarbiavimą, o Islandija 2027 m. surengs referendumą dėl stojimo. Grenlandija, pasitraukusi iš ES 1985-aisiais, kai Danija jai suteikė autonomiją, gali vėl pradėti galvoti apie sugrįžimą, turint omenyje D. Trumpo susidomėjimą didžiausia pasaulio sala. Visgi labiausiai nerimauti turėtų Kanada. D. Trumpas erzina kaimynę kalbomis, kad ji turėtų taip 51-ąja Amerikos valstija, o Kanados ministrą pirmininką vadina „gubernatoriumi Justinu Trudeau“. Otavos ir ES valstybių narių sostinių valdininkai apsikeitinėja žinutėmis, kaip reikės elgtis dar vienos D. Trumpo kadencijos metu. „The Economist“ apžvalgininkas „Charlemagne“ siūlo sprendimą: ES turėtų pakviesti Kanadą tapti 28-ąja bloko nare.