„Dalinė Vokietijos atsakomybė už Putino agresiją“
Taigi, kaip tik tą akimirką, kai Vokietijos prezidentas, iš esmės šalies valdžioje atliekantis reprezentacinę funkciją, valdančiosios koalicijos griūties akivaizdoje privalo imtis gana svarbios konstitucinės pareigos – paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus – F. W. Steinmeieris visai ne savo noru atsidūrė skandalo epicentre. Visuomenei buvo primintas jo nesąžiningas vaidmuo dar visai neseniai glaudžiuose buvusiuose Berlyno ir Maskvos santykiuose. O valstybės vadovas, panašu, pabandė rašytojui už kritiką išrašyti velnių.
„Mes turime federalinį prezidentą, kuris atsisako įsitraukti į šią diskusiją ir aptarti dalinę Vokietijos atsakomybę dėl V. Putino agresijos“, – apie tai, kas nutiko prezidento rezidencijoje, per interviu naujienų agentūrai DPA sakė M. Martinas, kurio įsitikinimu, dalį kaltės dėl karo Ukrainoje turi prisiimti ir Berlynas.
Būtent apie tai kalbėjo ir per savo penkiolikos minučių kalbą Bellevue rūmuose, į kuriuos neatsitiktinai atvyko vilkėdamas mėlynos spalvos kostiumą ir geltonus marškinius, primenančius Ukrainos vėliavą.
Buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje gimęs ir augęs 54 metų M. Martinas dabartiniam Vokietijos prezidentui priminė, kad 2016 metais jis, dirbdamas šalies diplomatijos vadovu, NATO manevrus, turėjusius pademonstruoti Vakarų karinės sąjungos ryžtą ginti demokratines Rytų Europos valstybes, pavadino „žvanginimu ginklais ir karo šūkiais“.
„Žvanginimas ginklais ir karo šūkiai? Gerbiamas pone federalini prezidente, sakau tai su didele pagarba ir be jokios pigios polemikos. Bet juk „Nord Stream“ projektas, kurio, nepaisydami pagrįstos kritikos, taip ilgai laikėsi įsitvėrę Vokietijos socialdemokratai ir krikščionių demokratų sąjunga, pasirodė esąs savotiškas „tiltas“ – juk tai jūsų paties žodžiai, pasakyti garsiai dar 2022 metų pavasarį ir dar papildomai pastūmėję V. Putiną imtis agresyvių veiksmų“, – kalbėjo M. Martinas.
Kalbėdamas apie V. Putiną, kurį rašytojas vadina „serijiniu žudiku iš Kremliaus“, jis akcentavo, kad „vokiečiai, galintys būti moralizavimo pasaulio čempionai, kad ir kas dėtųsi Ukrainoje, kažkodėl visai nenori nutraukti jiems labai patogios sutarties“.
Lenkijos judėjimo „Solidarumas“ vaidmens priminimas
Rašytojas kritikavo tiek Krikščionių demokratų sąjungos konservatorius, kuriems tuo metu vadovavo kanclerė Angela Merkel, tiek socialdemokratus – F. W. Steinmeierio partiją. Be to, M. Martinas priminė, kad būtent žymūs Vokietijos socialdemokratų partijos nariai savo laiku profesinių sąjungų judėjimą „Solidarumas“ pavadino grėsme taikai visame pasaulyje.
O juk būtent šis judėjimas savo istoriniu streiku priartino Berlyno sienos griūtį, kurios 35-ąsias metines dabar minime, pabrėžė rašytojas ir lenkų kalba padėkojo renginyje dalyvavusiai lenkų delegacijai. Taigi M. Martino kalba daugiausia buvo nukreipta konkrečiai prieš Vokietijos prezidentą ir jo Socialdemokratų partiją, kurios dabar laukia itin sunki rinkimų kampanija ir, tikėtina, pralaimėjimas. Pavyzdžiui, rašytojas atkreipė dėmesį į tai, kad minima partija dabar vėl pradeda palankiau vertinti buvusio kanclerio ir asmeninio V. Putino draugo Gerhardo Schroderio vaidmenį.
Prezidentas sukritikavo rašytoją. Žiniasklaidos reakcija
Egzistuoja dvi versijos, kas dėjosi Vokietijos prezidento rezidencijoje pasibaigus oficialiajai daliai – per priėmimą, kai tarpusavyje bendravo svečiai. M. Martinas per interviu naujienų portalui t-online sakė, kad Vokietijos prezidentas „persiutęs puolė prie jo“ ir labai emocionaliai pasmerkė jo pasisakymą.
„Jis iškart pasirinko štai tokį pokalbio toną: esą, politikai bando spręsti problemas, o intelektualai kaip išgalėdami jiems trukdo“, – sakė rašytojas. Anot jo, prezidentas su juo bendravo iš aukšto: iš pozicijos žmogaus, „išmanančio daugiau“, „manančio, kad visi tie eiliniai mirtingieji absoliučiai nieko nesupranta, kapanojasi ten, apačioje, viskuo nepatenkinti, ir užsiiminėja moralizavimu“. Vokietijos prezidento atstovai spaudai, reaguodami į žiniasklaidos užklausas, atsakė, kad, bendraudamas su rašytoju, prezidentas „apie jo pasakytą kalbą diskutavo aštriai, tačiau dalykiškai“.
Vokietijos žiniasklaida nedelsė patikėti būtent rašytojo versija – ir sukritikavo prezidento reakciją. Anot konservatoriškojo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „M. Martinas išreiškė apgailestavimą dėl tų, kurie nesugeba įsijausti į Rytų Europos valstybių kailį, tų, kurie nesugeba suprasti, kad Ukraina kovoja ir mūsų laisvę, kaip kad kadaise tai darė lenkai“.
Dienraščio teigimu, prezidento pyktis verčia abejoti, ar politikas pasimokė iš seniau padarytų klaidų. Priminsime, kad dar 2022 metų balandį F. W. Steinmeieris viešai pripažino padaręs su Rusija susijusių politinių klaidų. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ išvada: rašytojas „viso labo garsiai pasakė tai, ką dauguma galvoja, kas yra tiesa ir bent jau nusipelno diskusijų“.
„Tai skandalas? Jau greičiau laisvės proveržis gūdžiais laikais“, – taip incidentą prezidento rezidencijoje pakomentavo liberaliosios kairės dienraštis „Die Zeit“. Anot publikacijos, M. Martino kalba neabejotinai buvo provokacija, tačiau „tapo ir nedidele mūsų demokratijos žvaigždžių valanda“, nes tai buvo „teisinga provokacija reikiamu metu ir skirta reikiamam adresatui“.
„Kol ir mūsų laikais atsiranda dorų rašytojų, galinčių priminti mūsų vadovams ir įtakingiausiems mūsų laisvos ir demokratinės šalies atstovams, kas yra besąlygiška laisvė, mūsų valstybė išlieka ištikima sau“, – rašo dienraštis „Die Zeit“ ir primina, kad prezidento administracija paskelbė renginio įrašą.
Daugumą, kaip akcentuoja dienraštis, pastarosiomis dienomis kankina klausimas, kas „po analogiškos scenos būtų nutikę Kremliuje, ir kas galėtų grėsti intelektualams po panašių provokuojančių pasisakymų Baltuosiuose rūmuose“, kai ten šeimininkauti sugrįš Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.