Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.
„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – spaudos konferencijoje sakė K. Budanovas. Kankinimo žymių jis nedetalizavo.
Kai kurių sugrąžintų ukrainiečių „fizinė būklė daugiau ar mažiau normali, neskaitant chroniško neprievalgio blogomis laikymo sąlygomis“, sakė K. Budanovas.
Belaisviai buvo laikomi Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat pačioje Rusijoje, pridūrė pareigūnas.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad „absoliučiai visiems“ susigrąžintiems ukrainiečiams „reikia psichologinės reabilitacijos“.
Buvęs „Azov“ pulko vadas Maksimas Žorinas „Nastojaščije Vremia“ papasakojo 215 Ukrainos gynėjų iškeitimo į karo belaisvius iš Rusijos detalių: „Tai, kad marino badu – tai jau istorija. Praktiški visi, kurie buvo Donecko tardymo izoliatoriuje, tai patyrė savo kailiu. Taip pat iš dalies ir tie, kurie buvo laikomi Olenivkos kolonijoje. Visus, kurie buvo atsidūrę Donecko izoliatoriuje, visus be išimties mušė, kankino, vertė pasirašyti pramanytus dokumentus, visokias nesąmones. Vertė žmones pasirašyti, kad, esą žudė civilius arba dėjo sprogmenis. Ir visai nesvarbu, kad tie žmonės ten iš viso niekada nėra buvę, toje gyvenvietėje. Tam, kad priverstų pasirašyti, iš jų tyčiojosi, mušė, žvėriškai išsidirbinėjo, neduodavo miegoti, neduodavo valgyti. Jie patyrė siaubingų dalykų, laimei, pagaliau namie ir saugūs – jau Ukrainoje“.
„Visi labai skirtingos būklės. Yra tokių, kurie fizine prasme jaučiasi daugiau ar mažiau normaliai, aišku, tik nusilpę, nes visą tą laiką trūko maisto. Yra asmenų, kuriems teko atlaikyti labai žiaurių kankinimų. Deja, tarp tų, kuriuos susigrąžinome, tokių gana nemažai“, – sakė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.
Pasak jo, su ukrainiečiais ir rusais nelaisvėje elgiamasi skirtingai, bet tai priklauso ne nuo jų „kategorijos“, o nuo vietos, kur buvo kalinami.
Remdamasis iš nelaisvės ištrūkusiais „Azov“ kovotojų pasakojimais bei jų fizine ir moraline-psichologine būkle, Ukrainos parlamento paskirtasis žmogaus teisių komisaras Dmitrijus Lubinecas žiniasklaidai sakė: „Vyrai pasakojo, kad buvo laikomi siaubingomis sąlygomis. Duodavo labai mažai maisto. Nebuvo jokių asmens higienos priemonių. Ribojamas vanduo“.
Ekspertas pridūrė, kad dabar nemažai buvusių karo belaisvių turi sveikatos problemų.
Kalbėdamas apie Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus galimybę patekti pas Rusijoje laikomus karo belaisvius iš Ukrainos, ombucmenas pareiškė, kad organizacijos atstovai pas „Azov“ kovotojus taip nė karto ir neturėjo galimybės apsilankyti.
Tie „Azov“ kovotojai, kurių vardai tapo rezonansiniai tiek Ukrainos, tiek pasaulio žiniasklaidoje, buvo laikomi vienutėse: „Vakar bendravau su vyrais, jie pasakojo, kad daugiau nei 120 dienų praleido vienutėse. Vienas netgi buvo pamiršęs, kaip bendrauti. Taip ir pasakė: man reikia laiko, kad prisiminčiau, kaip bendrauti su žmonėmis, nes visą tą laiką buvau vienas kaip pirštas“.
Minimas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais yra didžiausias nuo rusų invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.