Futbolas išpopuliarintas ne taip seniai
Trys dienos po „Brexito“ – ir dar vienas smūgis Anglijai. Futbolo tėvyne laikomą šalį nugalėjo vos 300 tūkst. gyventojų turinti Islandija. Anglijos futbolininkai, kaip mirgėjo spaudoje, antrą kartą per savaitę palieka Europą, šįkart – futbolo čempionatą. Bet kalbėsime ne apie Didžiąją Britaniją ir ne apie jų pasitraukimą iš Europos Sąjungos, o apie Islandiją.
Tikriausiai daugumai išgirdus apie šią tolimą šalį pirmos mintys sukasi apie geizerius, dar iki šiol linksniuojamą ugnikalnį neištariamu pavadinimu ir padengusį Europos padangę pelenų debesimi ir, žinoma, pirmąją Lietuvos nepriklausomybę pripažinusią šalį.
O futbolo aistruoliai nuo šiol galvos apie komandą, kuriai vadovavo odontologas ir kuri pateko tarp aštuonių geriausiu komandų Europoje. Ir, nors didelė dalis žiniasklaidos mirgėjo antraštėmis apie neįtikėtiną islandų pergalę, čia gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė Inga Minelgaitė-Snaebjornsson teigia tuo nesistebinti.
„Futbolas čia tikrai labai populiarus. Kiekviename rajonėlyje yra po futbolo stadioną, labai daug vaikų lanko futbolo treniruotes, žaidžia suaugusieji. Be to, moterų futbolo komanda pateko į pasaulio stipriausių komandų16-uką. Gal šiek tiek stebina tai, futbolas buvo išpopuliarintas ne taip seniai, o futbolo kultūra buvo išvystyta gana greitai“, – kalba I. Minelgaitė-Snaebjornsson.
Beje, Anglijos ir Islandijos rungtynes žiūrėjo 99,8 proc. visų gyventojų. O per paskutinius metus šalyje šiam sportui skiriama daug dėmesio. Iki 2015 m. Islandijoje pastatyti 179 treniravimosi centrai-stadionai, kas reiškia, kad vienu stadionu turi dalintis kiek daugiau nei šimtas norinčių žaisti. Be to, prie šio skaičiaus galima pridėti ir dirbtinės vejos ar mažesnius stadionus. Ir dar – islandai neturi nė vieno profesionalaus futbolo klubo, o vietinėje lygoje žaidžia tik 12 komandų – anglai turi 6 kartus daugiau.
Futbolas turėjo įtaką net prezidento rinkimams
Ne tik futbolu paskutinėmis savaitėmis gyvena Islandija. Vos prieš kelias dienas šalis išsirinko ir naują prezidentą. Beje, ir čia futbolas turėjo savo vaidmenį, mat būtent dėl Europos čempionato rinkimų aktyvumas nesiekė 65 proc. – toks lygis šiaurės šalyse laikomas žemu.
Jokiai partijai nepriklausantis 47 metų istorijos profesorius ir politikos apžvalgininkas Gudnis Johannessonas sekmadienio rinkimuose surinko beveik 40 proc. rinkėjų balsų. Pats, dar būdamas kandidatas, teigė, kad siekti prezidento posto jį paskatino „Panamos popierių“ skandalas, dėl kurio turėjo atsistatydinti ofšorinių sąskaitų turėjęs šalies premjeras.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Šiaurės Europos studijų centro vadovas Liutauras Gudžinskas, primena, kad dėl „Panamos popierių“ skandalo ankstesnis prezidentas, kuris valdė šalį penkias kadencijas, galų gale nusprendė nebekandidatuoti. Be to, paaiškėjo, kad ir jo žmona yra susijusi su tam tikromis ofšorinėmis kompanijomis. Tad maždaug tuo laiku ir pakilo dabartinio prezidento populiarumas.
„Kita vertus, prezidentas Islandijos politinėje sistemoje nėra labai įtakingas, nors jį tiesiogiai renka žmonės ir pagal Konstituciją jis turi tam tikrų galių, kuriomis kartais pasinaudoja. Bet dažniausiai jis įsivaizduojamas kaip valstybės vadovas, pakilęs virš partinės politikos ir per daug nesikišantis į politinį gyvenimą“, – kalba mokslų daktaras.
Sistemai nuvylus, islandai nesėdi sudėję rankų
„Panamos popierių“ skandalas kilo dar pavasarį. Nutekinti mokesčių dokumentai atskleidė pasaulio turtingųjų ir galingųjų ofšorinius sandorius, o į šiuos sąrašus pateko ir Islandijos elito atstovai. Negana to, sąrašuose rasti aukšti šalies vadovai – finansų, vidaus reikalų ministrai, buvęs centrinio banko vadovas. Tačiau bene didžiausio pasipiktinimo ir protestų sulaukė žinia apie dabar jau buvusį premjerą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną, kuris valdė pusę ofšorinės įmonės akcijų, tačiau apie tai nepranešė, kai buvo išrinktas į parlamentą. Tada šalyje kilo didžiuliai protestai, o premjeras buvo priverstas atsistatydinti.
I. Minelgaitė-Snaebjornsson sako, kad, nors islandai nepuola iškart teisti, tačiau tada, kai politikai, verslininkai ar bankininkai peržengia tam tikras moralines ribas, žmonės nesėdi rankų sudėję. Blogiausia, pabrėžia ji, kai prarandamas pasitikėjimas sistema, juk iš esmės skandinavai pasitiki ir gerbia sistemą, nes visi supranta, kad įstatymai, taisyklės sukurtos tam, kad tarnautų žmogui, kaip individui, kad būtent tokioje sistemoje lengviau gyventi taikiai, laikytis lygybės ir pagarbos principų.
„Tačiau, kai sistema nuvilia, islandai viską ima į savo rankas. Kiekvienas tai priima kaip savo pareigą ir niekas negalvoja, kad protestuose dalyvauja tik tam tikri žmonės, kuriems patinka garsiai rėkti. Ne, didžioji dauguma suvokia tai kaip savo pilietinę pareigą, todėl eina, reikalauja, nepritaria, išreiškia nuomonę“, – teigia LRT RADIJO bendradarbė.
Kas paaiškės per išankstinius rinkimus?
Po premjero atsistatydinimo laikinuoju vyriausybės vadovu paskirtas žemės ūkio ministras, priklausantis koalicinei Pažangos partijai. Išankstinį balsavimą tikimasi surengti rugsėjį, likus kiek mažiau nei metams iki rinkimų. Beje, po „Panamos popierių“ skandalo pasipiktinę islandai tada reikalavo ne tik premjero, bet ir visos vyriausybės atsistatydinimo, o tai gali reikšti, kad šiuo metu koalicijoje esančios partijos turės pakovoti dėl rinkėjų balsų.
Dabar, pasak L. Gudžinsko, Islandijoje pirmauja Piratų partija, kuri pasisako už tiesioginę demokratiją, didesnę žmonių saviraišką ir galimybę laisviau naudoti internete esančią informaciją: „Piratų judėjimas vyksta visame pasaulyje, bet Islandijoje jis sulaukė didesnės sėkmės. Partijos populiarumas buvo fiksuojamas dar prieš metus, jau tuo metu tai buvo pati populiariausia partija.“
L. Gudžinsko teigimu, dviejų valdančiųjų partijų – Progreso ir Nepriklausomybės – populiarumas krito po „Panamos popierių“ skandalo.
„Valdančioji Progreso partija, kurios premjeras turėjo atsistatydinti, dabar turi apie 10 proc. palaikymą, o tai tikrai nėra toks palaikymas, kokio reikėtų, kad ir toliau būtų vadovaujama vyriausybei, – kalba politologas. – Nepriklausomybės partija turi tam tikrą palaikymą, jis gana stabilus ir apklausos netgi kartais parodo, kad ji pirmauja. Bet ji viena pati nesugebės sudaryti vyriausybės ir dešiniųjų partijoms vargu ar pavyks surinkti tiek balsų, kad jos galėtų ir po ateinančių rinkimų formuoti vyriausybę.“
Keli įdomūs faktai apie šalį
Islandijoje nėra uodų. Ir ne todėl, kad čia šalta, priešingai – vasaros temperatūra jiems itin palanki. Tačiau uodų čia nėra todėl, kad šie maži vabzdžiai niekaip negali pasiekti nuo žemyninės Europos nutolusios salos. I. Minelgaitė-Snaebjornsson sako, kad šalyje dažnai akcentuojama, kad sala – tarsi stotelė tarp Europos ir Amerikos.
Ir nors šalis gana toli nuo žemyno – Reikjaviką ir žemyninę Europa skiria beveik 1,5 tūkst. kilometrų, turistų paskutiniais metais Islandijoje netrūksta. Tai, pasak LRT RADIJO bendradarbės, naudinga turizmo sektoriui (nuo 2008 m. turizmo srityje darbo vietų padaugėjo 7 tūkst.), tačiau didžiuliai turistų srautai kelia pavojų Islandijos gamtai.
Beje, islandų komandai vis dar dalyvaujant Europos futbolo čempionate, internete plinta įvairūs juokeliai. Vienas populiaresnių – nacionalinės rinktinės sudėties nuotrauka su pavardėmis ir įvairūs prierašai, tokie kaip „ar jie visi giminaičiai“ iki „kodėl jų visų pavardės baigiasi žodžiu son“. Juokas juokais, tačiau Islandijos vaikai paveldi ne tėvų pavardę, o vardą. Prie tėvo ar mamos vardo pridedamas žodelis sūnus – „son“ arba dukra – „dottir“. Pavyzdžiui Džono sūnaus pavardė būtų Džonson, dukters Džondottir. Beje, taip sudarant pavardes sunkiau sekti ir giminystės ryšius, todėl Islandijoje egzistuoja mobilioji programėlė, kuri leidžia sužinoti, ar asmuo, su kuriuo einama į pasimatymą, nėra tavo giminaitis.
Ir dar keli įdomūs faktai apie šalį. Dar beveik prieš 30 metų saloje buvo draudžiama gerti alų, bet islandai didžiuliai kokakolos mėgėjai – vienam gyventojui šio gėrimo tenka daugiausia pasaulyje. O štai su kokakola dažnai siejamo greitojo maisto restorano „McDonald`s“ šalyje nėra.
Ir dar – Islandija yra viena seniausių demokratinių šalių, demokratija čia atsirado 930 m. Turi sala ir vieną seniausių pasaulio kalbų, kuri nepasikeitusi jau tūkstantį metų, todėl senųjų raštų šifruoti nereikia. Islandija neturi kariuomenės, o šalies policininkai nesinešioja ginklų, mat smurtiniai nusikaltimai praktiškai neegzistuoja. O bene žinomiausi šalies muzikantai – dainininkė Bjork ir grupė „Sigur Ros“.