Darbą baigiančio premjero Geiro Haarde dešiniųjų ir kairiųjų koalicija, kurią sudaro jo Nepriklausomybės partija ir socialdemokratai, subyrėjo pirmadienį, po kelis mėnesius trukusių protestų dėl šalies finansinio sektoriaus žlugimo spalio mėnesį.
Daugelis Islandijos gyventojų, kurių tūkstančiai neteko santaupų ir darbo, atsakingais už šią krizę laiko G.Haarde ir centrinio banko vadovą Davidą Oddssoną. Kilus krizei valstybė buvo priversta perimti trijų didelių bankų kontrolę, ekonomika ir valiuta smuko.
Pagal Islandijos įstatymus, parlamentui nereikia rengti balsavimo dėl naujos vyriausybės, tačiau jis gali sušaukti balsavimą dėl nepasitikėjimo.
66 metų J.Sigurdardottir yra viena labiausiai patyrusių Islandijos politikių. Darbą baigiančioje vyriausybėje ji buvo socialinių reikalų ministrė, be to, garsėja kaip socialinių reikalų gynėja.
Nors ji niekada neslėpė savo lytinės orientacijos, apie asmeninį gyvenimą nekalba ir niekada viešai jo neaptarinėja. 2002 metais ji susituokė su savo partnere.
J.Sigurdardottir turi tapti laikinąja lydere iki gegužę įvyksiančių naujų rinkimų.
"Dabar mums reikia stiprios vyriausybės, kuri dirbtų su žmonėmis", - sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad jos naujoji administracija turėtų būti prisaikdinta šeštadienį.
Tačiau lieka abejonių dėl to, ar J.Sigurdardottir galės išlaikyti valdžią po gegužės rinkimų, nes jos Liaudies sąjunga populiarumu atsilieka nuo Kairiųjų ir žaliųjų judėjimo.
Tačiau jos paskyrimas yra istorinis pasaulio gėjų ir lesbiečių bendruomenei. J.Sigurdardottir gyvena su žurnaliste Jonina Leosdottir ir turi du sūnus iš ankstesnės santuokos.
Tai taip pat reikšmingas asmeninis triumfas politikei, kuri sugebėjo išlaikyti ir net padidinti savo populiarumą, kai daug Islandijos politikų buvo kalami prie gėdos stulpo dėl šalį apėmusios finansinės krizės.
Nors G.Haarde atlaikė ne vieną mėnesį trukusios piktus protestus, per kuriuos kartą jo limuzinas buvo apmėtytas kiaušiniais, visuomenės nuomonės tyrimo agentūros sako, kad J.Sigurdardottir darbui lapkritį pritarė 73 proc. gyventojų ir kad ji yra vienintelė ministrė, kurios populiarumas, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo.
Naujoji lyderė garsėja tuo, kad skiria nemažai valstybės pinigų neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms ir organizacijoms, kovojančioms su smurtu šalies viduje. Daugelis ją laiko figūra, galinčia suvienyti visuomenę ir išsklaidyti šalyje tvyrančią įtampą.
Praėjusią savaitę, prieš G.Haarde atsistatydinimą, policija Reikjavike pirmą kartą per pusę šimtmečio miniai vaikyti panaudojo ašarines dujas. Piko metu protestuose dalyvavo 32 tūkst. žmonių - daugiau nei 10 proc. visų Islandijos gyventojų.
"Tai pasitikėjimo klausimas, žmonės mano, kad jai iš tiesų rūpi žmonės", - sakė Islandijos universiteto politologas Olafuras Hardarsonas.
Tačiau konservatyvieji kritikai sako, kad J.Sigurdardottir nepavyks atgaivinti ekonomikos, nes jai trūksta patirties verslo srityje ir ji tiki "didele vyriausybe". "Johanna yra labai gera moteris, bet ji mėgsta valstybės išlaidas, ji yra mokesčių didintoja", - sakė G.Haarde.
7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose J.Sigurdardottir dirbo "Loftleidir Airlines", kuri dabar vadinasi "Icelandair", skrydžių palydove ir buvo profesinės sąjungos organizatorė. 1978 metais ji buvo išrinkta į šalies parlamentą. 1987-1994 metais ir paskui nuo 2007-ųjų ji dirbo socialinių reikalų ministre.
Jos pagrindinis uždavinys neabejotinai bus šalies ekonomikos, kurią didelė krizė ištiko vienu metu bankrutavus trims pagrindiniams Islandijos bankams, tvarkymas.
Islandija jau susitarė dėl 10 mlrd. dolerių paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo ir atskirų valstybių. Tos paskolos dabar laikomos kaip užsienio valiutos atsargos. Bankai, kurie pernai buvo nacionalizuoti, vėl dirba, bet Islandija vis dar skolinga užsienio indėlininkams milijonus svarų.
G.Haarde administracija pirmadienį dėl krizės atsistatydino. Jis neves savo centro dešiniųjų Nepriklausomybės partijos į rinkimus, nes jam reikia gydytis gerklės vėžį.