Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas yra pirmoji aukšto rango figūra, netekusi posto po to, kai buvo paskelbtos pavardės įtakingų ir galingų asmenų, susijusių sų nutekintais dokumentais, vadinamaisiais „Panamos popieriais“.
Tuo tarpu Kinija ir Rusija užėmė priešingą poziciją ir stengėsi užgniaužti šį skandalą, atmesdamos visus kaltinimus dėl jų aukštų pareigūnų, kurių pavardės minimos daugiau nei 11 mln. finansinių dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų firmos, netinkamo elgesio.
Pareigūnai Ukrainoje, Argentinoje ir kitose šalyse taip pat spaudžiami atsakyti į klausimus dėl įtartinų ofšorinių mokesčių vengimo schemų.
Žinia, kad S.D.Gunnlaugssonas traukiasi iš Islandijos koalicijos vyriausybės vadovo posto, buvo paskelbta jo pavaduotojo Sigurduro Ingi Johannssono, kuris taip pat yra žemės ūkio ministras. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai prezidentas atsisakė paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus, o tūkstančiai Islandijos gyventojų susirinko protestuoti prie parlamento pastato Reikjavike.
Kol kas nebuvo paskelbta, kas pakeis atsistatydinusį vyriausybės vadovą, o prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas kol kas nepatvirtino, kad priima šį atsistatydinimą.
Vėliau antradienį paskelbtame vyriausybės pranešime sakoma, kad S.D.Gunnlaugssonas pasiūlė S.I.Johannssonui perimti ministro pirmininko pareigas „neįvardytam laikui“, o pats S.D.Gunnlauggsonas liktų centro dešiniosios Pažangos partijos lyderiu.
S.D.Gunnlaugsonas neigė įvykdęs kokių nors nusižengimų ir aiškino, kad jis bei jo žmona sumokėjo visus mokesčius. Atsistatydinęs lyderis taip pat sakė, kad jo valdomi finansiniai aktyvai niekaip nepaveikė derybų, kurias jis vedė su Islandijos skolintojais, kai šalį krėtė didžiulė finansų krizė.
Atlanto vandenyno šiaurėje esanti Islandija, turinti 330 tūkst. gyventojų, smarkiai nukentėjo nuo užsitęsusios finansų krizės 2008 metais, kai jos pagrindiniai komerciniai bankai žlugo per savaitės laikotarpį.
Kinija savo ruožtu atmetė „nepagrįstus“ pranešimus, kad Panamos teisinių paslaugų bendrovė steigė ofšorines įmones bent aštuonių dabartinių arba buvusių Komunistų partijos Politinio biuro nuolatinio komiteto, aukščiausios politinės valdžios institucijos Kinijoje, narių giminaičiams.
Nutekintuose dokumentuose minimas prezidento Xi Jinpingo svainis. Valstybinė žiniasklaida ignoravo tuos pranešimus, o paieška pagal žodžius „Panamos dokumentai“ internete ir socialiniuose tinkluose Kinijoje buvo užblokuota.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas buvo apkaltintas supainiojęs viešus ir privačius interesus, taip pat slėpęs mokesčius, perkeldamas į ofšorą savo konditerijos verslą ir galbūt atimdamas iš savo neturtingos šalies milijonus dolerių mokesčių.
Didžiojo dvidešimtuko (G-20), kuriam priklauso ir Kinija, narės susitarė griežtinti įstatymus, susijusius su priedangos bendrovių steigimu, ir užtikrinti, kad institucijos turėtų galimybę nustatyti, kad yra tikrieji aktyvų savininkai. Tačiau šių pažadų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu strigo.
Dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, bendradarbiaudamas su Vokietijos visuomeniniais transliuotojais NDR ir WDR, pirmadienį paskelbė, kad 14 šalies bankų naudojosi „Mossack Fonseca“ paslaugomis, padėdami savo klientams įsteigti 1,2 tūkst. fiktyvių įmonių.
Pranešime sakoma, kad ofšorinių įmonių steigimo pliūpsnis buvo užfiksuotas, kai Europos Sąjunga 2005 metais įvedė taisykles, reikalaujančias, kad Bendrijos narės keistųsi mokestine informacija apie atskirus asmeninis, bet ne bendroves. Tačiau daugelis tų sąskaitų vėliau buvo uždarytos.
ES vėliau sugriežtino ofšorinių bendrovių priežiūros taisykles pagal 4-ąją kovos su mokesčių vengimu direktyvą, kuri buvo palaipsniui įgyvendinama, nacionalinėms vyriausybės priimant atitinkamus įstatymus; šis procesas turi būti užbaigtas iki 2017 metų birželio 26 dienos. Naujos taisyklės griežtina reikalavimus bendrovėms saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius savininkus ir prireikus pateikti ją institucijoms.