A. Pinochetą, kuris 1973 metų rugsėjo 11 dieną užgrobė valdžią Čilėje, Ispanija 1975 metais, diktatoriaus Francisco Franco valdymo metu, apdovanojo Didžiuoju kryžiumi už karinius nuopelnus.
Per JAV remiamą perversmą Čilėje buvo nuverstas marksistų lyderis Salvadoras Allende. Po jo prasidėjo 17 metų trukusi A. Pinocheto diktatūra, kurios metu buvo nužudyta arba „dingo“ daugiau kaip 3 200 žmonių, o dešimtys tūkstančių buvo kankinami.
„Nusprendėme atimti iš diktatoriaus Pinocheto Didįjį kryžių už karinius nuopelnus“, – sakė vyriausybės atstovė spaudai Isabel Rodriguez.
Ministrų taryba antradienį ratifikavo sprendimą, apie kurį pirmadienio vakarą paskelbė kairiojo sparno ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Prieš 50 metų Čilės demokratija tapo žiauraus išpuolio, sukrėtusio pasaulį, auka, – parašė Ispanijos lyderis socialiniame tinkle „X“. – Atėjo laikas atitaisyti istorinę neteisybę“.
Čilės prezidentas Gabrielis Boricas padėkojo P. Sanchezui, sakydamas: „Už atmintį ir teisingumą, bet visų pirma už ateitį, kad tai daugiau niekada nepasikartotų“.
Nesutarimai dėl perversmo
Čilė pirmadienį paminėjo 50 metų nuo perversmo, po kurio į valdžią atėjo A. Pinochetas ir šis minėjimas smarkiai išryškino politinius nesutarimus dėl žiaurios diktatūros palikimo.
JAV remto perversmo minėjimas vis dar kelia stiprias emocijas: metinių išvakarėse policijai ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis teko vaikyti protestuotojus, bandančius nuniokoti prezidento rūmus.
Kairiųjų pažiūrų prezidentas G. Boricas vadovaudamas La Moneda rūmuose vykusiam renginiui, skirtam šiai istorinei datai paminėti, pabrėžė, kad reikia „be jokių subtilybių“ pasmerkti tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises.
„Perversmo negalima atskirti nuo to, kas įvyko paskui“, – sakė jis, turėdamas omenyje 17 metų trukusią diktatūrą.
Kraštutinių dešiniųjų partija UDI pirmadienį paskelbė pareiškimą, kuriame gynė perversmą kaip „neišvengiamą“ dėl S. Allendės politinės kairės nesėkmių.
Santjage vykusioje emocingoje ceremonijoje dalyvavo Meksikos, Kolumbijos, Bolivijos ir Urugvajaus prezidentai, taip pat „Rage Against the Machine“ gitaristas Tomas Morello ir buvęs Urugvajaus prezidentas Jose Mujica.
Pirmadienio renginyje La Monedoje nedalyvavo nė vienas dešiniojo sparno atstovas.
Poezijos skaitymai ir muzikiniai pasirodymai buvo pertraukti tylos minute, skirta pažymėti momentą, kai ant rūmų pradėjo kristi bombos. S. Allende nusižudė prie rūmų artėjant kariuomenei ir tankams.
Sutemus tūkstančiai žmonių susirinko į sostinės nacionalinį stadioną, kurį A. Pinocheto režimas kadaise buvo pavertęs kankinimų centru, padėti žvakučių aukoms atminti.
Kitur miesto pakraščiuose protestuotojai neleido pravažiuoti transporto priemonėms. Kilus neramumams, vietos televizijos stoties operatoriui buvo šauta į veidą, buvo sužeistas ir vienas policijos pareigūnas. Valdžios institucijų teigimu, jų abiejų sveikatai pavojus negresia.
1973 metų perversmas šalyje, kuri iki tol buvo laikoma demokratijos ir stabilumo bastionu Lotynų Amerikoje, sukėlė atgarsį visame pasaulyje ir atskleidė slaptą JAV įsikišimą.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pirmadienį sakė, kad prezidento Joe Bideno vyriausybė „stengiasi skaidriai atskleisti JAV vaidmenį šiuo Čilės istorijos laikotarpiu ir neseniai išslaptino 1973 metų dokumentus, kaip to prašė Čilės vyriausybė“.