Šalies vandens atsargos vidutiniškai nesiekia 50 proc. pajėgumų, o dviejuose labiausiai nukentėjusiuose regionuose – Andalūzijoje, pietuose, ir Katalonijoje, šiaurės rytuose – vandenų lygis sumažėjo iki maždaug 25 procentų.
Didžioji dalis pinigų, 1,4 mlrd. eurų, bus skirta kurti naujai infrastruktūrai, pavyzdžiui, vandens gėlinimo įrenginiams, siekiant padidinti turimo vandens kiekį, sakoma vyriausybės pranešime.
Dar 784 mln. eurų bus skirti padėti ūkininkams ir gyvulių augintojams kovoti su kritulių trūkumu, dėl kurio sunyko pasėliai ir pabrango pašarai.
„Ispanija įpratusi susidurti su sausros laikotarpiais, tačiau dėl klimato kaitos jie tapo daug dažnesni ir intensyvesni, todėl turime jiems pasirengti“, – spaudos konferencijoje sakė Ispanijos ekologinio pertvarkymo ministrė Teresa Ribera.
Apie pagalbos paketą paskelbta prieš gegužės 28 dieną vyksiančius regioninius ir vietos valdžios rinkimus, o metų pabaigoje laukia įtempta kova nacionaliniuose rinkimuose.
Socialistų ministro pirmininko Pedro Sanchezo vyriausybė jau paragino Briuselį aktyvuoti ES žemės ūkio krizių rezervą, siekiant padėti ūkininkams išgyventi išskirtinę sausrą.
Nacionalinės meteorologijos agentūros AEMET duomenimis, Ispanijoje užfiksuota sausiausia metų pradžia nuo 1961 metų, kai pradėti kaupti tokie duomenys, o per pirmuosius keturis 2023 metų mėnesius šalyje iškrito mažiau nei pusė įprasto lietaus kiekio.
Panašu, kad atgaivos kol kas toliau nematyti. AEMET atstovas spaudai Rubenas del Campo ketvirtadienį sakė, kad artimiausiomis savaitėmis nenumatoma kritulių, kurie galėtų „palengvinti“ sausrą.
Kritulių trūkumas yra katastrofa Ispanijos žemės ūkio sektoriui – didžiausiam pasaulyje alyvuogių aliejaus eksportuotojui ir didžiausiam ES vaisių bei daržovių augintojui.
Ispanijos alyvuogių aliejaus gamyba 2022–2023 metų sezoną dėl lietaus trūkumo ir didelio karščio smuko 55 proc. iki 660 tūkst. tonų, palyginti su 1,48 mln. tonų 2021–2022 metais, rodo Žemės ūkio ministerijos duomenys.
Padėtis tokia bloga, kad kai kurie ūkininkai nusprendė net nesėti pasėlių, o ūkininkų profsąjunga COAG įspėjo, kad 80 proc. dirbamos žemės „dūsta“ dėl kritulių trūkumo.
Sausrą dar labiau pablogino neįprastai ankstyva karščio banga balandžio pabaigoje, kai didžiojoje šalies dalyje buvo itin aukšta temperatūra.
Balandžio 27 dieną pietiniame Granados mieste oro temperatūra siekė 38,8 laipsnio Celsijaus – tai aukščiausia temperatūra, kada nors užfiksuota žemyninėje Ispanijos dalyje per šį mėnesį.
Praėję metai Ispanijoje buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys, o JT duomenimis, beveik 75 proc. šalies teritorijos dėl klimato kaitos gali virsti dykuma.