Anksčiau šį mėnesį Šveicarijos dienraštis „Tribune de Geneve“ pranešė, kad buvęs monarchas Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos per ofšorinę sąskaitą gavo 100 mln. JAV dolerių (90 mln. eurų).

Anot dienraščio, pinigai buvo pervesti į vieno Panamos fondo sąskaitą Šveicarijos banke. Iš šios sumos 65 mln. JAV dolerių (58,4 mln. eurų) Juanas Carlosas esą atidavė savo buvusiai meilužei Corinnai zu Sayn-Wittgenstein.

Kiek vėliau Jungtinės Karalystės dienraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, kad 52 metų karalius Felipe VI taip pat yra fondo, įsteigto, kai Juanas Carlosas dar nebuvo atsisakęs sosto, turto gavėjas.

Sekmadienį karališkųjų rūmų išplatintame pareiškime Felipe VI pažymėjo, kad balandį aiškiai nurodė notarui, jog nepriims pinigų iš šio fondo.

Jis taip pat sakė nežinojęs, kad buvo nurodytas ir kito fondo turto gavėju. Tas fondas, anot žiniasklaidos pranešimų, sumokėjo milijonus dolerių už Juano Carloso skrydžius privačiais lėktuvais.

Rūmų pareiškime rašoma, kad karalius Felipe VI atsisako bet kokio turto, akcijų ar investicijų, kurie gali būti neteisėti ar mesti šešėlį karališkajai šeimai.

Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad Juanas Carlosas iki šiol kasmet iš valstybės gaudavo daugiau kaip 194 tūkst. eurų išmoką.

Augantis kairiojo sparno spaudimas

Kairiojo sparno politinių partijų reakcija rodo, kad joms tokių monarcho žingsnių negana.

Ekonomistas Carlosas Sanchezas Mato iš partijos „Vieningieji kairieji“ („Izquierda Unida“) socialiniame tinkle „Twitter“ paragino karalių atsisakyti visko, ką paveldi iš savo tėvo, įskaitant valstybės vadovo pareigas.

Praėjusį antradienį Ispanijos parlamentas nusprendė neinicijuoti tyrimo dėl buvusio monarcho įtariamo pinigų plovimo.

Ispanijos kraštutinių kairiųjų partija „Mes galime“ („Podemos“) ragino atlikti tokį tyrimą, kai anksčiau šį mėnesį buvo pranešta, esą 2008 metais Juanas Carlosas gavo 100 mln. JAV dolerių iš Saudo Arabijos karaliaus Abdullah per Panamoje registruoto subjekto sąskaitą Šveicarijos banke.

Partija „Mes galime“, dirbanti valdančiojoje koalicijoje su premjero Pedro Sanchezo socialistais, pasisako prieš monarchiją.

Juanas Carlosas, kuriam dabar yra 82 metai, į sostą įžengė 1975-aisiais mirus ilgamečiam diktatoriui Francisco Franco ir atliko svarbų vaidmenį Ispanijai pereinant prie demokratijos.

Tačiau jis neteko teisinės neliečiamybės, kai 2014-ųjų birželį, po 39 metus trukusio valdymo, perdavė sostą savo sūnui Felipe.

Po virtinės skandalų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu, praėjusiais metais Juanas Carlosas pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo.

2012 metais jis išprovokavo pasipiktinimo bangą, kai išvyko medžioti dramblių į Botsvaną, Ispanijai išgyvenant rimtą ekonomikos krizę.

Visgi Juanas Carlosas nėra vienintelis skandalų sūkuryje atsidūręs Ispanijos karališkosios šeimos narys.

2018-aisiais karaliaus Felipe svainis, princesės Cristinos sutuoktinis Inaki Urdangarinas, buvo nuteistas kalėti beveik šešerius metus už milijonų eurų išgrobstymą iš ne pelno fondo Maljorkos saloje, kuriam vadovavo.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)