Pernai, kai visos šalys užsidarė į karantiną, mafija pradėjo skverbtis į grynųjų pinigų stokojančias kompanijas, siekdama nutekinti lėšų iš Europos Sąjungos atkūrimo fondo ir 1,8 trilijono eurų, kurie turėtų pradėti tekėti į sunkumų patiriančias įmones vėliau šiais metais, perspėjo Italijos organizuoto nusikalstamumo vyriausiasis tyrėjas Maurizio Vallone.
Nusikalstamos grupuotės, įskaitant „’Ndrangheta“ pietiniame Kalabrijos regione ir „Cosa Nostra“ Sicilijoje, siekia įsitvirtinti teisėtose įmonėse, kurios pirmosios galės pretenduoti į ES pagalbą, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir skaitmeninių technologijų sektoriuose, teigė M. Vallone iš Antimafijos tyrimų direktorato, kuriam dirba tyrėjai, paimti iš pagrindinių policijos pajėgų.
„Mafija pasirenka tas kompanijas, kurios gali sėkmingiausiai dalyvauti atkūrimo fondų konkursuose, ypač sveikatos ir infrastruktūros sektoriuose, kuriems bus skirta daug pinigų, – antradienį „Bloomberg“ sakė M. Vallone, kalbėdamas iš savo biuro Romoje. – Mafija bandys susigriebti viską. Turime užtikrinti, kad jie negautų nė euro.“
Italija – pagrindinis nusikaltėlių taikinys, nes ji turėtų tapti didžiausia ES dotacijų gavėja.
Naujoji premjero Mario Draghi vyriausybė rengia savo ES fondų dalies 209 milijardų eurų išlaidų planą, bandydama išlipti iš sunkiausios recesijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Italijos kompanijos yra ypač pažeidžiamos, kadangi valstybės garantuotų bankų paskolų schema buvo pernelyg paini ir ribota, kad būtų veiksminga, teigė M. Vallone.
Rezultatas toks, kad abejotino kreditingumo kompanijos iš valstybės tegavo labai mažai pagalbos, pridūrė jis.
Regioninių ir nacionalinių karantinų metu mafijos gaujos pasinaudojo galimybe kreiptis į mažas ir vidutines įmones, kurioms beviltiškai reikalingas likvidumas ekonomikoje, pernai susitraukusioje 8,9 proc.
Mafiozai paprastai siekia pasinaudoti kompanijos akciniu kapitalu, lupikiškomis palūkanomis finansuoti sunkumų patiriančius verslus arba juos išnaudoti per slaptą partnerį, pasakojo M. Vallone. Įtartinų finansinių operacijų, apie kurias pranešė Italijos bankas, skaičius pernai pakilo 7 proc. iki 113 000.
„Tai mus verčia rimtai įtarti, kad organizuotas nusikalstamumas rodo susidomėjimą“, – sakė jis.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ne iš karto atsakė į el. laišką su prašymu pakomentuoti.
Nauji patikrinimai
M. Vallone reikalauja griežtesnių mafijos patikrinimų viešuose projektuose. Pagal dabartinę sistemą policijos pajėgos įvertina konkurso nugalėtoją prieš prasidedant projektui.
Remiantis pasiūlymu, kurį M. Vallone ketina nusiųsti Vidaus reikalų ministerijai vėliau šį mėnesį, mafijos reikalų tyrėjai viso projekto metu automatiškai stebėtų pinigų pervedimus, taip pat tikrintų subrangovus ir tiekėjus.
„Atkūrimo fondas yra prioritetas, tačiau ši procedūra turėtų būti taikoma visoms viešųjų pirkimų sutartims“, – teigė M. Vallone.
Įvesti griežtesnes taisykles reikalauja ir Briuselis.
„Europos Komisija neketina laukti biblinio tradicinių viešųjų konkursų laiko, ji nori padalyti pinigus ir pamatyti rezultatus per protingą laikotarpį“, – pabrėžė M. Vallone.
Tačiau sugriežtinti antimafijos patikrinimai gali atnešti ir žalos. Biurokratijos kliūčių varginama Italija jau ir taip nesugeba paskirstyti struktūrinių fondų, kuriuos gauna iš ES. Remiantis ES ataskaita, 2019 m. pabaigoje šalis buvo panaudojusi vos 30,7 proc. jai skirtų lėšų, palyginus su lydere Suomija (66,2 proc.) ir bloko vidurkiu (39,6 proc.). Griežtesnė kontrolė gali užvilkinti ir atkūrimo pinigų paskirstymą.
„Absurdiška ir veidmainiška“
Sicilijos sostinėje Palerme daugelio firmų laukia niūrus pasirinkimas, teigia Patrizia Di Dio, verslo lobistų grupės „Confcommercio“ vietinio padalinio, vienijančio daugiau kaip 13 000 įmonių, vadovė.
„Kai verslininkas nebepajėgs išlaikyti net savo paties šeimos, jį išskėstomis rankomis priims organizuotas nusikalstamumas, – sakė P. Di Dio. – Jei valstybė nori apsaugoti teisėtą ekonomiką, ji privalo pasiūlyti prieinamesnes paskolas ir sustabdyti mokesčius. Absurdiška ir veidmainiška neteikti jokios pagalbos ir dar gąsdinti mokesčiais.“