Pirmieji pranešimai apie galimai kilusį pučą prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhanske pasirodė lapkričio 21 d. vidurdienį. Tada internete paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ginkluoti asmenys karinėmis uniformomis blokuoja „Luhansko liaudies respublikos“ taip vadinamosios vidaus reikalų ministerijos pastatą. Jie ne tik buvo ginkluoti šarvuotuoju transporteriu, bet ir neturėjo skiriamųjų ženklų.
Kaip teigė buvęs Luhansko gyventojas ir „Radio Svoboda“ projekto „Donbass. Realiji.“ žurnalistas Andrejus Dichtiarenka, nors iš pat pradžių nustatyti dalinio kilmę nebuvo jokios galimybės, dar iki tos pačios dienos pabaigos miesto gatvėse buvo ginkluotų visų tuo metu Luhanske buvusių separatistų padalinių atstovų, rašo „Deutsche Welle“.
Žurnalisto teigimu, tai buvo grandininė reakcija – „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymas paskatino visus jėgos struktūrų atstovus pasirengti galimam jų kontroliuojamų objektų puolimui. Kaip pasakojo A. Dichtiarenka, judėjimas mieste apribotas, televizijas ir ryšio priemonės veikė su trikdžiais.
I.Kornetas prieš I.Plotnickį
Beveik atviru pasipriešinimu panaudojant jėgą Luhanske virto konfliktas tarp vietinių prorusiškų separatistų lyderių – taip vadinamojo „Luhansko liaudies respublikos“ lyderio Igorio Plotnickio ir taip vadinamojo vidaus reikalų ministro Igorio Korneto. Ir taip ne itin geri santykiai tarp jųdviejų paaštrėjo po to, kai lapkričio 20 d. I. Plotnickis nušalino I. Kornetą nuo pareigų.
Pastarasis užsibarikadavo vadovautos „ministerijos“ pastate. Remiantis „Novaja gazeta“ pateikiama informacija, būtent tuo metu į Luhanską atvyko pirmieji taip vadinamosios Respublikinės valstybinės apsaugos tarnybos sunkvežimiai iš kaimyninės „Donecko liaudies respublikos“. Jau kitą dieną prie pastato, kuriame buvo I. Kornetas, buvo galima išvysti „žaliųjų žmogeliukų“.
Lapkričio 21 d. I. Korentas padarė pranešimą, kuriame paneigė savo pasitraukimą iš posto, tikindamas, kad ne vienas I. Plotnickiui artimas „Luhansko liaudies respublikos“ funkcionierius yra prisidėjęs prie Ukrainos specialiųjų tarnybų veiklos, o pats I. Plotnickis 2016 m. inicijavo „valstybinį perversmą“, tokiu būdu siekdamas atsikratyti konkurentų. Pats I. Plotnickis savo ruožtu I. Korneto kaltinimus neigia tikindamas, kad situacija Luhanske yra kontroliuojama.
Tiesa, dar tos pačios dienos vakarą pasirodė pranešimų, kad I. Plotnickis galutinai prarado galimybę kontroliuoti situaciją, išvyko iš Luhansko ir pabėgo į Rusiją. Apie tai iš pradžių per savo kanalą „Telegram“ pranešė vienas iš prorusiškų separatistų Aleksandras Žukovskis, o vėliau, remdamasis turimais šaltiniais, apie tai kalbėjo ir Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos atstovas Andrejus Ševčenka. Vis tik jau lapkričio 22 d. rytą prorusiškų separatistų kontroliuojamas televizijos kanalas GTRK LNR paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad I. Plotnickis liko Luhanske ir netgi surengė darbo susitikimą su dviem „ministrais“.
Rusijos interesas
Kijevas linkęs įvykius Luhanske vadinti santykių aiškinimusi tarp Rusijos specialiųjų tarnybų. Tokią informaciją lapkričio 22 d. pateikė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas.
Remdamasis Ukrainos prezidento administracijos karinio kabineto posėdžio rezultatais, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos atstovas spaudai pranešė apie neteisėtą Rusijos tankų įvykdytą Ukrainos sienos kirtimą Luhansko srities Krasnodono rajone.
A. Dichtiarenka linkęs teigti, kad turimi šaltiniai Luhanske praneša apie miesto gatvėse esančius Rusijos reguliariosios kariuomenės karius, kurių tikslas – „stabilizuoti situaciją mieste“. Vokiečių leidinio „Bild“ apžvalgininkas Julianas Ropke socialiniame tinkle „Twitter“ rašo apie po kilimu vykstančią Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) ir Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) kovą dėl įtakos Rytų Ukrainoje ir Rusijos kariuomenės bei „Donecko liaudies respublikos“ pajėgų įsiveržimą į Luhansko sritį su tikslu nuversti I. Plotnickį.
Rusijos naujienų agentūra RBK, remdamasi šaltiniais iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjo Vladislavo Surkovo aplinkos, taip pat pranešė, kad Kremlius dviejų separatistų lyderių konflikte stojo į I. Korneto pusę, nors, kaip teigia žurnalistai, I. Plotnickiui pasitraukimas kol kas negresia.
Vis dėlto Rusijos prezidento V. Putino administracijos valdybos socialinio ir ekonominio bendradarbiavimo su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis departamento vadovas Michailas Arutiunovas paneigė RBK pranešimą, pavadindamas įvykius Luhanske „Luhansko liaudies respublikos“ vidiniu reikalu. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pranešė, kad Kremlius situaciją stebi ir turi nuomonę apie tai, kas stovi už šio paaštrėjimo. Vis tik jis komentuoti įvykius Luhanske atsisakė dėl detalios informacijos trūkumo.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai užfiksavo tik vieną transporto priemonių koloną su kariais. Iš pradžių šalia Donecko srityje esančios Debalcėvės, o vėliau 15 kilometrų atstumu nuo Luhansko pastebėti šeši sunkvežimiai, du šarvuotieji transporteriai, viena zenitinių raketų sistema ir daugiau nei 20 civilių automobilių.
Apie galimai iš „Donecko liaudies respublikos“ atvykusią vieną iš Luhanske socialinių tinklų vartotojų pastebėtų karių kolonų praneša ir „Bellingcat“ projekto atvirų šaltinių tyrimų specialistas Aricas Toleris. Vis tik „Donecko liaudies respublikos“ taip vadinamojo operatyvinio štabo vado pavaduotojas Eduardas Basurinas taip pat paneigė Donecko separatistų dalyvavimą įvykusiuose kaimyniniame regione. „Nežinau viso to, kas vyksta Luhanske, tai kita teritorija“, - kalbėdamasis su RBK žurnalistais pareiškė jis.
Įtampos zonoje – taikūs gyventojai
A. Dichtiarenkos teigimu, dabar situacija Luhanske vis dar labai įtempta: miesto gatvėse daug ginkluotų asmenų, kurie dažnai neturi skiriamųjų ženklų arba tai tėra baltos spalvos raiščiai, o jų saugomi objektai – tarp gyvenamųjų namų masyvų.
Dėl šios priežasties gali prasidėti aktyvioji sukilimo fazė net ir atsitiktinai, dėl painiavos, o nukentėti dėl to gali visų pirma taikūs gyventojai. „Vietos gyventojai rašo, kad pasijautė lyg 2014 m., kai skirtingi daliniai kovojo ne tik su Ukrainos kariais, bet ir tarpusavyje.“ – patikino A Dichtiarenka.
Razumkovo karinių programų centro vadovas Nikolajus Sungurovskis linkęs teigti, kad vidinis prorusiškų separatistų lyderių konfliktas gali sparčiai pabloginti situaciją šalia konflikto linijos. „Kai vidinė situacija išlieka destabilizuota, konsoliduoti gyventojus ir nukreipti jų dėmesį nuo konflikto gali išorinio priešo temos akcentavimas“, – patikino ekspertas.
Maža to, būtent kaltinimais, nukreiptais į I. Plotnickio šalininkus dėl bendradarbiavimo su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis, I. Kornetas paaiškino savo atsisakymą nusišalinti nuo pareigų ir pasipriešinimo perėjimą į jėgos panaudojimo fazę.