Marija Aliochina radijo RFE/RL tarnybai Rusijoje sakė, kad jei Rusijos Dūma priims siūlomą įstatymo projektą, „bet koks baudžiamojoje sistemoje dar likęs humanizmas bus paprasčiausiai pražudytas“, rašoma svetainėje rferl.org.
27 metų M. Aliochina iš vidaus regėjo Rusijos kalėjimus.
Ji kartu su dar viena „Pussy Riot“ nare Nadežda Tolokonikova už grotų praleido beveik dvejus metus. Merginos laisvės atėmimo bausmėmis buvo nubaustos už tai, kad 2012 metų vasarį, kai Rusijos Ortodoksų Bažnyčios remiamas Vladimiras Putinas sėkmingai siekė trečiosios prezidento kadencijos, pagrindinėje Maskvos katedroje sudainavo „pankų maldą“, išjuokiančią V. Putiną.
„Pussy Riot“ narės buvo paleistos 2013 metų gruodį, pritaikius amnestiją, kurią jos pavadino propagandos triuku prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes.
Skirtinguose kalėjimuose kalėjusios M. Aliochina ir N. Tolokonikova garsiai pasisako už tai, kad Rusijoje būtų reformuota baudžiamoji sistema, kuri, jų teigimu, yra supuvusi iki pat šerdies. Dabar M. Aliochina tvirtina, kad ši sistema gali tapti dar brutalesnė.
Įstatymo projektas, kurį vyriausybė pateikė gegužės 27 dieną, praplečia aplinkybes, kurioms esant kalėjimo pareigūnai prieš kalinius galėtų naudoti jėgą.
Tarp tokių aplinkybių yra ir grėsmė „kalėjimo režimui“ ar tvarkai. Pagal dabartinį Rusijos įstatymą sargybiniai jėgą prieš nuteistuosius gali naudoti tik tada, kai iškyla pavojus gyvybei.
Įstatymo projekte prie instrumentų, kuriuos gali naudoti sargybiniai, taip pat siūloma pridėti elektrošoko prietaisus, pavyzdžiui, „Taser“.
„Režimo“ saugojimas
Maža to, priėmus šį įstatymą, prižiūrėtojai būtų atleisti nuo atsakomybės, jeigu dėl pateisinamų priežasčių jie panaudotų fizinę jėgą ir kalinys patirtų sužalojimų.
M. Aliochina sako, kad kalėjimo pareigūnams toks įstatymas suteiktų dar didesnę veiksmų laisvę naudoti jėgą. Jau dabar mažai iš jų gėdijasi nešiotis guminę lazdą.
„Jei šis įstatymas būtų priimtas, guminių lazdų ar elektrošoko šautuvų panaudojimas priklausytų tik nuo paties prižiūrėtojo ar pataisos pareigūno“, - teigia M. Aliochina.
Daugiausia problemų, jos teigimu, kelia grėsmės kalėjimo tvarkai ar jos pažeidimo apibrėžimas. „Kas yra kalėjimo taisyklių pažeidimas? Tai gali būti ir nepaklota lova ar neužsegta saga“, - aiškina M. Aliochina.
Įstatymų leidėjai, palaikantys griežtesnes priemones, tvirtina, kad jos reikalingos tam, kad būtų pažabotas Rusijos laisvės atėmimo įstaigose išaugęs kalinių riaušių skaičius.
M. Aliochina savo ruoštu atkerta, kad padažnėję neramumai Rusijos baudžiamojoje sistemoje yra nežmoniškų sąlygų, nuo kurių kenčia kaliniai, rezultatas.
„Riaušės, bado streikai, masinės savižudybės yra kraštutiniai veiksmai, kurių kaliniai griebiasi tik tuomet, kai nužudoma... ar smurtaujama prieš kalinius. Tai nėra kažkokia užgaida“, - tvirtina ji.
„Būtų neatsakinga, švelniai tariant, teigti, kad kažkas, rizikuodamas savo gyvybe, prasipjovė venas ar paskelbė bado streiką vien tam, kad pašantažuotų ar pasismagintų“, - pridūrė ji.
„Jie gali vadinti mus, kaip panorėję“
Pasak M. Aliochinos, jos ir N. Tolokonikovos įsteigta kalinių teisių organizacija „Zona Prava“ šiuo metu kuria revoliucinį „interaktyvų žemėlapį“, kuriame bus sužymėti Rusijos kalėjimai ir gausios jų problemos.
„Šis projektas suteiks mums išsamų dabartinės baudžiamosios sistemos paveikslą: nuo kalinimo sąlygų ir riaušių skaičiaus iki Federalinės kalėjimų tarnybos regioninių padalinių stambaus masto korupcijos tyrimų“, - sakė M. Aliochina.
Apie tai ji kalbėjo iš Jungtinių Valstijų, kur nuvyko pasidalyti informacija ir patirtimi su amerikiečių žmogaus teisių aktyvistais.
Jos vizitas vyksta po mėnesio, kai V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį prokurorams užsienio ir tarptautines organizacijas pripažinti „nepageidaujamomis“ Rusijoje ir sustabdyti jų veiklą.
Analitikai teigia, kad šis įstatymas yra dalis Kremliaus kampanijos, kuria siekiama pažaboti nepasitenkinimą, suintensyvėjusį trečiosios V. Putino kadencijos metu. Jungtinių Valstijų valstybės departamentas šį įstatymą pavadino „dar vienu pavyzdžiu, kad Rusijos vyriausybė siekia nutildyti nepriklausomus balsus, ir sąmoningai imasi žingsnių, kad izoliuotų Rusijos gyventojus nuo pasaulio“.
2012 metais V. Putinas pasirašė įstatymą, reikalaujantį, kad bet kokia nevyriausybinė organizacija, gaunanti finansavimą iš užsienio ir užsiimanti politine veikla, būtų įregistruota kaip užsienio agentė.
„Jie visaip mane vadino, dabar esu „užsienio agentė“. Man nesvarbu. Aš taip pat galėčiau juos kai kuo pavadinti“, - pareiškė M. Aliochina, pridurdama, kad „Zona Prava“ funkcionuoja pagal Rusijos įstatymus ir negauna jokių lėšų iš partnerių užsienyje.
Nepaisant apribojimų, M. Aliochina neketina pasiduoti ir žada tęsti savo kovą už žmogaus teises.
„Manau, kad sunkūs laikai tik suteikia mums stiprybės, – teigia ji. – Be to, nėra kito kelio, jei nuoširdžiai tikime, kad esame šios šalies piliečiai. Taip, jie gali surengti reidus į mūsų biurus, juos sudeginti, išspirti mus iš šalies, bet kas iš to? Manau, kad mes, žmonės, juos pergyvensime. Mes esame jauni, o jie – ne“.