Palei laivams pavojingą Norvegijos pakrantę plaukęs „Viking Sky“, kuriame buvo 1 373 keleiviai ir įgulos nariai, nelaimės signalą dėl variklio gedimų išsiuntė šeštadienį. Tos dienos popietę laive išsijungė varikliai ir jis ėmė dreifuoti audringuose ir pavojinguose vandenyse už maždaug dviejų kilometrų nuo Miorės ir Rumsdalio pakrantės.
Bangų aukštis buvo apie 15 m, jų blaškomame laive iš vieno šono į kitą slidinėjo stalai ir kiti baldai. Incidentas išprovokavo įspūdingą gelbėjimo sraigtasparniais operaciją; vaizdai iš įvykio vietos savaitgalį išplito žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Tai buvo viena didžiausių dabartiniais laikais gelbėjimo operacijų, per kurią beveik 500 keleivių, įskaitant daug pagyvenusių žmonių, dieną ir naktį buvo skraidinami iš laivo su stipriu vėju kovojusiais sraigtasparniais.
Ligoninėse atsidūrė 28 žmonės, o rimtų sužeidimų patyrė tik vienas.
„Galėjo būti blogiau“
„Pavojus keleiviams ir laivui buvo didelis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos nelaimingųjų atsitikimų tyrimų komisijos jūrų departamento direktorius Dagas Sverre Lisethas.
„Galėjo būti blogiau, bet, laimei, viskas baigėsi gerai“, – sakė jis.
Jo agentūra pradėjo incidento, kuris greit galėjo virsti tragedija, tyrimą.
Veikiant tik vienam iš keturių variklių, „Viking Sky“ buvo pavojingai priartėjęs prie povandeninių uolų, kur yra sudužęs ne vienas laivas.
Paskutinę akimirką įgulai šeštadienį pavyko išmesti inkarą maždaug 2 km nuo kranto ir stabilizuoti situaciją.
Sekmadienį pavyko paleisti tris iš keturių variklių ir laivas savo eiga nuplaukė į Moldę 500 km į šiaurės vakarus nuo Oslo – praėjus maždaug 26 valandoms po nelaimės signalo pasiuntimo.
Vienas klausimų, kuriuos aiškinsis tyrėjai, yra tas, kodėl iš Trumsės šalies šiaurėje į Stavangerį pietryčiuose plaukęs „Viking Sky“ rizikavo plaukti tuo sudėtingu ruožu, kai buvo prognozuojama audra.
„Nenoriu dėl to spėlioti, bet tai vienas aspektų, kuriuos aiškinsimės per savo tyrimą“, – sakė D. S. Lisethas.
Ginčytinas pasirinkimas?
„Viking Sky“ kapitono suomio sprendimas Norvegijoje nustebino ne vieną, ypač turint omenyje, kad garsusis turistinis laivas „Coastal Express“, plaukiojantis šalies pakrantėmis, nusprendė neplaukti ta pakrantės atkarpa ir vietoje to skraidino savo keleivius lėktuvu.
„Neturime konkrečios nuomonės dėl to, ar taip daryti buvo itin ginčytina“, – AFP sakė Norvegijos gelbėjimo centro pareigūnas Eirikas Walle.
„Net jei kiti laivai nusprendė likti uoste, tuo metu tame rajone buvo didelis jūrų eismas“, – sakė jis.
Gelbėjimo tarnybos taip pat buvo iškviestos padėti šeštadienį tame rajone sunkumų patyrusiam prekiniam laivui. Devyni jo įgulos nariai su specialiais išgyvenimo kostiumais turėjo šokti į šaltą vandenį, iš kur juos ištraukė sraigtasparniai.
„Viking Sky“ savininkas Torsteinas Hagenas sekmadienį atmetė galimybę, kad sprendimas plaukti nepaisant audros buvo priimtas vadovaujantis finansiniais sumetimais.
JAV Nacionalinė transporto saugumo valdyba (NTSB) pasisiūlė dalyvauti norvegų tyrime, nes maždaug 600 keleivių buvo amerikiečiai.
Keleiviai jau pradėjo grįžti namo ir daugelis jų gyrė „Viking Sky“ įgulą bei gelbėtojus, taip pat tuos, kas pasitiko juos sausumoje.
„Pasakysiu jums, kad žmonės buvo nuostabūs“, – televizijai TV2 sakė vienas keleivis, Moldės oro uoste laukęs skrydžio namo.
„Ne tik žmonės sraigtasparniuose ir tie, kurie padėjo mums, likusiems laive, bet visi žmonės... Tai buvo nuostabu“, – sakė jis.