R. Paulas – tikras elegantiškumo simbolis, kuris nekeičia skonio: viena meilė visam gyvenimui, drabužiai – tik frakas ir juoda ir balta spalvos, muzikoje ištikimas klasikai, estradoje – lyrikai. Tokių šlagerių, kaip „Geltoni lapai“, „Vernisažas“, „Maestro“, „Senovinis laikrodis“ ir daugelio kitų autorius.
Nemažai vienam kompozitoriui, tačiau R. Paulas kuria net tada, kai užsiima valstybiniais reikalais.
Stiklapūčio sūnus Būsimasis kompozitorius gimė Rygoje 1936 m. sausio 12 d. Jo tėvas Voldemaras Paulas tuo metu dirbo stiklapūčiu, motina Alma Matilda buvo namų šeimininkė. Tėvas, įkvėptas knygos „Paganini“, nusprendė, kad turi išmokti groti smuiku. Jis nupirko Raimondui instrumentą ir užrašė sūnų į vaikų muzikinį darželį prie Rygos muzikinio instituto. Tai buvo sovietų karių įvedimo išvakarėse.
1943 m., kai Raimondas pradėjo lankyti mokyklą, tėvas išsiuntė šeimą toliau nuo bombardavimų į vieną iš kaimų. Ten berniukas mokėsi vietos mokykloje, o dešimties metų įstojo į muzikinę Emilio Darzinio mokyklą prie Latvijos valstybinės konservatorijos. Berniukui nebuvo lengva mokytis.
Talentingos pedagogės Olgos Borovskos dėka jis palaipsniui pamėgo groti fortepijonų. Ne paskutinėje vietoje buvo ir saldainiai, kurių mokytoja duodavo gabiems mokiniams.
Įsimylėjęs džiazą
Dar mokydamasis muzikos mokykloje Paulas stipriai susidomėjo džiazu, pradėjo groti šokių vakaruose. Kaip pats sakė, jis „puolė į džiazą kaip į bedugnę“.
Mėgstamu jo kompozitoriumi tapo George‘as Gershwinas, o labiausiai jauną Raimondą Paulą įkvėpė faktas, kad pianistas G. Gershwinas neturėjo nei bendrojo, nei specialiojo muzikinio išsilavinimo.
Šokiai atimdavo visą laisvą R. Paulo laiką, užtai jis gaudavo neįkainojamos praktikos, muzikuodamas be natų, iš atminties. O ten, kur natų vis tik reikėdavo, jis mokėsi greitai skaityti iš lapų. 1953 m. vasarą Raimondas padavė dokumentus į Latvijos valstybinę konservatoriją. Jį priėmė į atlikėjų skyrių. Būdamas studentu jis uždarbiavo, dirbdamas koncertmeisteriu muzikos mokykloje ir nemetė jau įprastų šokių aikštelių.
Apie R. Paulo romaną su Ala Pugačiova, jo nuosmukius ir pakilimus – portale moteris.lt.