Per šį improvizuotą renginį D. Trumpas trumpam įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją ir tapo pirmuoju tai padariusiu pareigas einančiu JAV prezidentu.
Vasarį Hanojuje surengtas D. Trumpo ir Kim Jong Uno antrasis susitikimas iširo nesusitarus, ko branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Po beveik valandą sekmadienį trukusių derybų vadinamajame Panmundžomo paliaubų kaimelyje, kur 1953 metais buvo sudarytas susitarimas nutraukti ugnį per 1950-aisiais prasidėjusį Korėjos karą, D. Trumpas pareiškė, kad jis ir Kim Jong Unas ateinančiomis savaitėmis pradės darbinio lygio derybas.
Šie rezultatai atrodo daug labiau apčiuopiami negu buvo tikėtasi po D. Trumpo kvietimo susitikti, išvakarėse išsiųsto Kim Jong Unui per „Twitter“. JAV prezidentas sakė, kad susitikimas gali tetrukti dvi minutes ir kad jis ketina tik paspausti ranką Šiaurės Korėjos lyderiui ir su juo pasisveikinti.
Tačiau analitikai abejoja, ar įvykusių derybų pakaks atnaujinti tvariai pažangai. Vašingtono ir Pchenjano dialogas, vykstantis jau ne vienerius metus, iki šiol dažnai strigdavo.
„Jeigu ne, tuomet toliau žiūrėsime tą patį šou tolesnius 15 mėnesių“, – pridūrė jis.
D. Trumpo administracija reikalauja, kad Šiaurės Korėja atsisakytų savo branduolinio arsenalo, bet Pchenjanas niekuomet nėra viešai sakęs, kad ketina tai padaryti. Šiaurės Korėja iki šiol aptakiai kalbėjo tik apie platesnę „Korėjos pusiasalio denuklearizaciją“, ir neaišku, kas yra turima omenyje.
Šiaurės Korėja siekia, kad būtų sušvelnintos plačios sankcijos, įvesto jai už ginklavimosi programas. Pchenjanas taip pat siūlėsi uždaryti dalį savojo Jongbjono branduolinio komplekso, bet specialistai sako, kad ši šalis turi kitų įmonių, pajėgių gaminti skiliasias medžiagas branduoliniams užtaisams.
Susitikimas Panmundžome abiem lyderiams suteikė „gerą priežastį vėl siekti dialogo“, sakė Seulo valstybinio Nacionalinio suvienijimo instituto vyresnysis tyrėjas Hong Minas.
„Stumtelėjimai ir bakstelėjimai“
Tačiau Mintaro Oba, dirbęs JAV Valstybės departamente prezidento Baracko Obamos administracijoje, sakė, kad tai tebuvo „laikinas proveržis“.
„Esame įsitraukę į savotišką „defibriliatoriaus diplomatiją“ su Šiaurės Korėja: procesas palaikomas gyvas, retkarčiais įliejant energijos, bet niekada negydant tai lemiančios ligos“, – per tviterį rašė M. Oba.
Kokią pažangą nulems šios derybos, tebėra atviras klausimas, sako ekspertai.
Praeitais mėnesiais Pchenjanas taip pat griežtai smerkė D. Trumpo „vanagus“ - nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną ir valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo – ir reikalavo nušalinti juos nuo derybų.
„Tai galėtų sukelti problemų“, – pažymėjo Asano politikos studijų instituto analitikas Go Myong-hyunas.
Susitikimas buvo naudingas
Artėjant kitais metais vyksiantiems JAV prezidento rinkimams D. Trumpo dramatiškas įžengimas į Šiaurės Korėją bus „naudingas įrankis“ per kampanijos renginius, sakė Seule veikiančio Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Koo Kab-woo.
Šiaurės Korėja savo ruožtu seniai siekė, kad Jungtinės Valstijos su ja elgtųsi kaip su sau lygia. Anksčiau Pchenjanas yra siekęs, kad į šalį iki savo kadencijos pabaigos atvyktų JAV prezidentas Billas Clintonas.
Pchenjanui simbolinis D. Trumpo vizitas bus labai parankus, sakė buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikė Soo Kim.
„Kimui nereikėjo pajudinti nė piršto, kad Trumpas peržengtų DMZ“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji ir atkreipė dėmesį, kad nėra pasiekta „jokios pažangos denuklearizacijos klausimu“ ir kad Šiaurės Korėja toliau stiprina savo branduolinius pajėgumus, vykdo raketų bandymus ir apeidinėja sankcijas.
Pasak Soo Kim, šis staiga surengtas susitikimas yra labai parankus Pchenjanui, nes siunčia žinią Šiaurės Korėjai, jog JAV politika yra „labai koryta“, ir leidžia manyti, jog „tolesniais stumtelėjimais ir bakstelėjimais Kimas gaus, ko nori“.