Siekdami apeiti valdžios nustatytus apribojimus, aktyvistai planuoja leisti piketuoti tik po vieną žmogų, nes tokioms demonstracijoms techniškai nereikia leidimo.
Rusijos valdžiai uždraudus opozicijos kandidatams dalyvauti Maskvos miesto Dūmos rinkimuose, Rusijos sostinėje kilo protestų banga ir į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
Mitingai, kurie nuo to laiko rengiami kiekvieną šeštadienį, yra didžiausi nuo 2011-aisiais kilusių masinių protestų prieš prezidento Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių, pasibaigus jo kadencijai ministro pirmininko poste.
Policija imasi griežtų veiksmų prieš demonstrantus, išeinančius į gatves didėjant visuomenės pykčiui dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų ir stringančio ekonomikos augimo.
Buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, dalyvavusių demonstracijose, o kai kurie iškilūs opozicijos atstovai, įskaitant pagrindinį Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, tebelaikomi už grotų.
Per ankstesnes protesto akcijas policija protestuotojus vaikė lazdomis ir nesirinkdama areštavo gatvėse buvusius žmones.
Kiek anksčiau komunistų partijos surengtame mitinge už laisvus rinkimus, kuriam buvo išduotas valdžios leidimas, dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių, pranešė nepriklausomi stebėtojai.
Kremlius pakančiai žvelgia į komunistus, kurių ilgametis lyderis Genadijus Ziuganovas yra sakęs, kad jo partija neparems liberaliosios opozicijos protestų.
Daugelis protestuotojų į komunistų surengtą mitingą atėjo nešdami raudonomis sovietinėmis vėliavomis. Daugelis jų buvo vidutinio amžiaus, kai kurie – gerokai vyresni už dalyvaujančiuosius opozicijos mitinguose.
Baudžiamosios bylos
Prokuratūra yra iškėlusi baudžiamąsias bylas maždaug dešimčiai protestuotojų, kuriuos kaltina „masiniais neramumais“ ir kuriems gali būti skirta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Jie kaltinami įvairiais nusikaltimais, įskaitant plastikinių vandens butelių svaidymą į pareigūnus.
Rugsėjo 8 dieną numatyti Maskvos miesto Dūmos rinkimai iki praėjusio mėnesio atrodė kaip gana mažareikšmis Rusijos politinio kalendoriaus įvykis.
Tačiau rinkimų komisijai dėl tariamų pažeidimų, įskaitant būtinų surinkti rinkėjų parašų klastojimą, atsisakius užregistruoti įvairius opozicijos kandidatus, kilo didžiulis pasipiktinimas.
Vietos valdžios rinkimai nepritariantiesiems oficialiosios valdžios politikai suteikia retą galimybę dalyvauti politiniame gyvenime, nes Kremliaus politikos nepalaikančios partijos per du V. Putino valdžios dešimtmečius buvo išstumtos iš parlamento.
Policijos smurtas
Kremlius šią savaitę pirmą kartą pakomentavo jau mėnesį besitęsiančius protestus, pamėginęs sumenkinti didžiulių demonstracijų reikšmę.
„Nesutinkame su tais, kurie tai, kas vyksta, vadina politine krize“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, policijos atsaką pavadinęs „visiškai pagrįstu“.
Prieš savaitę vienas riaušių policijos pareigūnas per protesto akciją už laisvus rinkimus smogė jaunai moteriai į pilvą. Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip keturi kaukėti policininkai su pilna kovine ekipuote tempia merginą, o vienas pareigūnų be jokios akivaizdžios priežasties jai smogia.
Vidaus reikalų ministerija vėliau pareiškė pradedanti šio incidento tyrimą.
Pasak rusų politologės Jekaterinos Šulman, protestų dalyviams iškeliamos bylos „pykdo žmones ir yra bendrai suvokiamos kaip nesąžiningos ir neproporcingai žiaurios“.
Jos daro „terorizuojantį poveikį, nes žmonės gali bijoti išeiti į gatves, tačiau kartu jos dar sustiprina protesto nuotaikas, nes yra atvirai nesąžiningos“, pareiškė ji naujienų agentūrai AFP.
Nepriklausoma analitikė Maša Lipman pareiškė, jog protestai dabar yra labiau „emociniai“ negu politiniai.
„Protestų judėjimas yra politiškai silpnas, nėra aiškaus tikslo“, – pažymėjo ji ir pridūrė, jog daugelis yra „pasipiktinę“ valdžios represijomis.
Paramą demonstruotojams išreiškė populiarūs veikėjai, tokie kaip vienas garsiausių rusų reperių Oxxxymiron ir „YouTube“ žvaigždė Jurijus Dudis, savo gerbėjus ir sekėjus paraginę prisijungti prie mitingų, kuriems yra išduotas valdžios leidimas.
Maskva kelių šalių vyriausybes ir žiniasklaidą apkaltino remiant demonstracijas, o Rusijos parlamentarai kitą savaitę surengs specialųjį posėdį, kuriame aptars tariamą „kišimąsi“.
Tuo tarpu valdžios institucijos padidino spaudimą opozicijai, sutelkusios dėmesį į A. Navalno įkurtą „Kovos su korupcijos fondą“ (FBK), kuris skelbia V. Putinui artimų pareigūnų veiklos tyrimų rezultatus.
Vykdant tariamo pinigų plovimo tyrimą, fondo biure buvo atlikta krata, o teismas įšaldė organizacijos sąskaitas.