Tad, atrodo, viską lems neapsisprendusieji.
Dar vyksta paskutiniai bandymai įtikinti škotus balsuoti už nepriklausomybę. Neapsisprendusių išvakarėse dar buvo maždaug dešimtadalis. Ir, matyt, būtent tyliausieji viską nulems.
Pertas – vienas neutraliausių Škotijos miestų, bent jau taip sako jo gyventojai. Todėl Pertą paskutiniam savo susitikimui su rinkėjais pasirinko Škotijos vyriausybės vadovas ir nepriklausomybės šalininkų lyderis Alexas Salmondas.
LRT televizijai A. Salmondas vardijo, kodėl škotai galva širdimi ir siela norėtų atsiskirti.
„Galva, nes Škotija labiau klestės. Siela, nes visos tautos turi ne tik apsisprendimo teisę, bet ir atsakomybės už save. Ir širdimi, nes norime ne tik klestinčios, bet ir labiau lygiateisės ir teisingos Škotijos“, – sakė Škotijos pirmasis ministras A. Salmondas.
„Taip“ šalininkų kol kas neįtikina Londono pažadai suteikti Škotijai dar daugiau autonomijos, jei ši balsuos prieš nepriklausomybę. Perte gyvenanti lietuvė mano, kad laimės nepriklausomybės šalininkai. Pasak jos, dėl to kaltas ir Londonas, ilgai vengęs ne tik ką nors daryti, bet ir žadėti tai ką paskubomis puolė žadėti dabar.
„Tuo metu nepriklausomybės priešininkai, arba sakantys, kad geriau kartu, ragina škotus negriauti Didžiosios Britanijos. Neformaliu jų lyderiu ir buvęs Britanijos premjeras, beje, škotas. Jis ir suorganizavo, kad trys didžiosios partijos pažadėtų daugiau autonomijos, jei Škotija neatsiskirs“, – pasakojo Perto gyventoja Žaneta Ulozevičiūtė.
„Pažiūrėkime į pasekmes. Prarasime visą naudą, kurią gauname iš Jungtinės Karalystės valiutos ir galimybę priimti sprendimus Karalystės lygmeniu. Ir būkime sąžiningi – milijonas darbo vietų yra susijusių su buvimu Jungtinėje Karalystėje“, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas.
Balsuoti užsiregistravo 97 proc. Škotijos gyventojų. Tad ir visų imigrantų balsas čia bus svarbus. Prognozuojama, kad prie urnų ateis kone 90 proc. turinčiųjų tokią teisę. Didžiosios Britanijos parlamento rinkimuose dalyvauja trečdaliu mažiau rinkėjų. Tačiau prognozuoti, kaip balsuos dauguma, nesiryžta niekas. Apklausos rodo, kad abi stovyklos labai panašios. Jei vis dėlto laimėtų nepriklausomybės šalininkai, derybos dėl visų atsiskyrimo detalių užtruks pusantrų metų.
Padidėjo nepriklausomybės šalininkų gretos
Nors balsavimo baigtį prognozuoti itin sunku, nepriklausomybės šalininkų stovyklos palaikymas pastarosiomis savaitėmis padidėjo, o ilgą laiką apklausų rodytas nepriklausomybės priešininkų pranašumas susitraukė.
„Tai kartą per gyvenimą pasitaikanti mūsų galimybė“, – už regiono nepriklausomybę pasisakantis Škotijos pirmasis ministras Alexas Salmondas pareiškė džiūgaujančių savo šalininkų miniai Perto mieste, likus kelioms valandoms iki balsavimo pradžios 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku.
„Tai didingiausias, labiausiai įgalinantis momentas, kokį kada nors mes turėsime“, – pridūrė jis per paskutinį agitacinės kampanijos renginį trečiadienį, šalininkams mojuojant Škotijos vėliavomis ir skanduojant „Taip, mes galime!“
Tačiau Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ragino škotus balsuoti, kad regionas pasiliktų „mūsų namuose“, ir perspėjo, kad atsiskyrimas būtų „skausmingos skyrybos“, kupinos ekonominio netikrumo.
Jeigu škotai nubalsuotų už savo suverenumą, būtų nutraukta nuo 1707 metų gyvuojanti sąjunga, o D.Cameronas gali būti priverstas atsistatydinti. Taip pat gali kilti rimtų klausimų dėl Britanijos statuso tarptautinėje arenoje.
Referendumas taip pat bus atidžiai stebimas kitose pasaulio vietose, kuriose veikia stiprūs separatistų judėjimai, ypač Ispanijos regione Katalonijoje, kurioje daug gyventojų irgi reikalauja balsuoti dėl suverenumo.
Didžiosios Britanijos artimiausios sąjungininkės – Jungtinės Valstijos – pareiškė norinčios, kad Jungtinė Karalystė liktų „stipri, tvirta, vieninga“, o pasaulio finansų rinkos jau kelias dienas yra itin dirglios dėl sunkiai prognozuojamos šio proceso baigties.
Balsuos „Taip“ dėl savo anūko
Atsiskyrimo šalininkų kampanija daugelyje Škotijos vietų buvo labiau pastebima negu sąjungos išsaugojimo stovyklos: jos šūkius ir simbolius buvo galima pamatyti ant namų ir gatvės kioskų, ženkliukų ir netgi keksiukų.
Nepriklausomybės šalininkams trečiadienį susirinkus Glazgo pagrindinėje aikštėje, 62 metų Frankas Evansas sakė: „Aš jau per ilgai buvau valdomas Vestminsterio vyriausybių. Tai galimybė valdyti patiems – dėl mano dukros ir anūko.“
Tačiau „Ne“ stovykla tvirtina, kad daugelio nepriklausomybės priešininkų balsai dar nebuvo išgirsti.
„Tylioji dauguma nebetylės. Taip nebus“, – buvęs Britanijos premjeras Gordonas Brownas sakė savo jausmingame kreipimesi į mitingo Glazge dalyvius paskutinę kampanijos dieną.
Naftos pramonės mieste Aberdyne „Ne“ stovyklos šalininkas Andy Harroldas pripažino, kad jo pusės pastangos agitavimo kampanijos pradžioje buvo gana vangios ir kad nebuvo skiriama lėšų sukelti „dideliam triukšmui“.
„Esu čia, kad gelbėčiau savo šalį, – pridūrė jis. – Iš Salmondo sklido daug neapibrėžtų pareiškimų – jis nepasakė nieko konkretaus apie tai, kas vyksta.“
Apklausoms rodant, jog priešingas stovyklas skiria tik keli procentiniai punktai, lemiamą vaidmenį tikriausiai atliks neapsisprendę balsuotojai.
„Ketinu pasiskaityti apie tai šį vakarą“, – sakė Škotijos sostinėje Edinburge gyvenantis Stevenas Andrew, dar nežinantis, kaip balsuos.
„Pažiūrėsiu, kurios pusės argumentai geresni, – ar galiu tikėti kuria nors viena puse“, – pridūrė jis.
Balsavietės užsidarys 21 val. Grinvičo (penktadienio vidurnaktį Lietuvos) laiku. Rezultatai tikriausiai paaiškės penktadienį paryčiais.
Jeigu būtų nubalsuota už nepriklausomybę, Britanija ir Škotija 1,5 metų vestų derybas dėl naftos telkinių Šiaurės jūroje pasidalijimo, narystės Europos Sąjungoje ir pagrindinės Britanijos atominių povandeninių laivų bazės.
Jeigu škotai nubalsuotų už savo suverenumą, būtų nutraukta nuo 1707 metų gyvuojanti sąjunga, o D.Cameronas gali būti priverstas atsistatydinti. Taip pat gali kilti rimtų klausimų dėl Britanijos statuso tarptautinėje arenoje.
Jungtinė Karalystė, kuri yra šeštoji didžiausia ekonomika pasaulyje, turinti veto teisę ir nuolatinę vietą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, ragino savo piliečius ir sąjungininkus susimąstyti, kokie galėtų būti šalies skilimo padariniai, o Londono Sičio finansininkai perspėjo dėl gresiančios sumaišties rinkose.
Penkių apklausų, kurias atliko agentūros „YouGov“, „Panelbase“, „Survation“, „Opinium“ ir ICM, rezultatai rodė, kad nepriklausomybės siekius palaiko 48 proc. Škotijos gyventojų, o už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje pasisako 52 procentai.
Agentūros „Ipsos MORI“ apklausa rodė dar mažesnį skirtumą tarp stovyklų – 49 ir 51 proc., tačiau „Survation“ antroji apklausa, atlikta telefonu, leidžia manyti, kad 53 proc. dalyvių veikiausiai balsuos už esamos padėties išsaugojimą, o 47 proc. – už atsiskyrimą.
Apklausos taip pat rodo, jog iki 600 tūkst. potencialių balsuotojų tebėra neapsisprendę.