Per balsavimą Bundestage, laikomą lemiamu išbandymu būsimam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, planą parėmė 513 deputatų, 207 buvo prieš.
Priemones remiančios partijos – F. Merzo Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), socialdemokratai ir žalieji – turėjo surinkti dviejų trečdalių daugumą, arba 489 balsus, kad įstatymas būtų priimtas.
Vokietijos griežtų vyriausybės skolinimosi apribojimų sušvelninimas leis panaudoti neribotą kreditą gynybos išlaidoms, civilinei saugai, žvalgybos tarnyboms ir kibernetiniam saugumui finansuoti.
Tai kardinalus pokytis CDU lyderio F. Merzo, anksčiau kritikavusio deficitines išlaidas, naudai.
Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis labiau priešiškas Vašingtono požiūris į Europą verčia Vokietiją ir jos sąjungininkes Europoje atsižvelgti į savo didžiulę gynybos priklausomybę nuo JAV.
Pakete taip pat numatyta papildoma 3 mlrd. eurų pagalba Ukrainai.
500 mlrd. eurų fondas investicijoms į infrastruktūrą apima ir 100 mlrd. eurų skyrimą klimato kaitos politikai – tik su tokia sąlyga žalieji sutiko paremti priemones.
Dabar planas turi būti patvirtintas Bundesrate, parlamento aukštuosiuose rūmuose, kuriuos sudaro 16-os Vokietijos žemių premjerai. Ten už jį irgi turėtų balsuoti dviejų trečdalių dauguma.