Andersas Tegnellis, Švedijos valstybinis epidemiologas, trečiadienį pateko į tarptautinių leidinių antraštes, kai vietiniam transliuotojui prisipažino, jog viruso suvaldymui iš pradžių būtų pasiūlęs kitokį modelį, jei tik būtų žinojęs tai, ką žino dabar.
Prisipažinimas paskatino prabilti Švedijos vyriausybės narius, o sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren pareikalavo aiškumo. A. Tegnellis „vis dar negali konkrečiai atsakyti, kokių kitų priemonių reikėjo imtis“, – sakė ji vietos žiniasklaidai. Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas pažadėjo ištirti Švedijos atsaką į „Covid-19“.
Tačiau interviu Stokholme trečiadienį A. Tegnellis teigė nieko nesigailintis ir „vis dar įsitikinęs“, kad Švedijos strategija „veikia – plačiąja prasme. Bet kaip ir bet kurią kitą strategiją, ją reikia nuolat adaptuoti“.
Strategija
A. Tegnellis – kontroversiško Švedijos požiūrio į kovą su koronavirusu sumanytojas, kuriam vyriausybė patikėjo tvarkytis su pandemija. Daugiau nei 50 žmonių susibūrimai ir toliau draudžiami, tačiau krizės metu švedai ir toliau galėjo valgyti restoranuose, apsipirkinėti, lankytis sporto salėse ir leisti jaunesnius nei 16 metų vaikus į mokyklą.
Pasak A. Tegnellio, dabar jau akivaizdu, jog uždaryti pradinių mokyklų nereikėjo, o tai, jo manymu, yra svarbi krizės pamoka.
Tačiau atsižvelgiant į rodiklius (44 mirę žmonės iš 100 000), Švedijos mirštamumas nuo koronaviruso yra vienas didžiausių pasaulyje ir gerokai viršija kaimyninių Danijos ir Norvegijos, kurios nuo pat pradžių įvedė kur kas griežtesnį karantiną. Kaip ir kitur, nuo viruso labiausiai nukentėjo vyriausi Švedijos piliečiai.
„Galėjome geriau apsaugoti savo globos namus. Tikriausiai nuo pat pradžių galėjome atlikti šiek tiek daugiau tyrimų“, – sakė A. Tegnellis.
Kita vertus, jis kontroversiškai atmeta veido kaukes kaip veiksmingą apsaugą nuo viruso. Veido kaukių veiksmingumo įrodymai yra „labai migloti“, pabrėžė jis.
Nepaisant kontroversijos, A. Tegnellio strategija Švedijoje sulaukė plačios paramos. Tačiau dabar, kai daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, regimai suvaldžiusių „Covid-19“ plitimą, atsisako karantino apribojimų, yra ženklų, kad Švedija gali nuo jų atsilikti.
Tai reikštų mažesnę švedų judėjimo laisvę, nes kai kurios ES šalys, įskaitant Kiprą ir Čekijos Respubliką, riboja žmonių iš padidintos „Covid-19“ rizikos zonų atvykimą.
Čekai keliautojus iš Švedijos ir Jungtinės Karalystės priskiria „raudonajai grupei“ – tai reiškia, kad švedai ir britai kelia didžiausią pavojų.
Visapusiška sveikatos priežiūra
A. Tegnellis pažymėjo, kad Švedijos požiūrį į kovą su „Covid-19“ lėmė jos visapusiškos sveikatos priežiūros sistema.
Nepaisant Švedijos aukšto mirštamumo lygio, jos ligoninės nebuvo perpildytos, o šalia sostinės konferencijų centro pastatyta lauko ligoninė liko nepanaudota.
Galiausiai, jei šalis nori sėkmingai įveikti tokią krizę kaip „Covid-19“, jai būtina nuolat adaptuotis, pabrėžė A. Tegnellis.
„Visada galima kažką patobulinti, – sakė jis. – Bet kuris, dirbęs su „Covid-19“, pasakytų tą patį. Nes jei nepritaikysite to, ką išmokote, tai niekada nepatobulėsite.“