JAV valdžios pareigūnams kelia nerimą ir Kremliaus sąjungininkės ilgalaikiai tikslai karo nuniokotoje šalyje. Kaip pastebėjo vienas žvalgybos pareigūnas, apkasas – ženklas kad samdomi „Vagner“ grupuotės kariai (kurių skaičius didžiausias, lyginant su kitomis karinėmis pajėgomis) ketina ilgam čia įsikurti.
Apkasas driekiasi keliasdešimt kilometrų į pietus nuo pakrantės regiono „Vagner“ karių kontroliuojamos teritorijos Al Džufroje link, jis ir įtvirtinimai matosi palydovu darytose nuotraukose.
CNN kreipėsi į Rusijos vyriausybę, prašydama pakomentuoti, tačiau nesulaukė atsako.
Konfliktas daugeliui mėnesių suskaldė Libiją – į sostinėje Tripolyje esančią tarptautiniu mastu pripažįstamą, Turkijos remiamą Nacionalinio susitarimo vyriausybę (NSV) ir į Libijos nacionalinę armiją (LNA) rytuose, kuriai vadovauja generolas Khalifa Haftaras ir kurią palaiko Rusija ir JAE.
JT duomenimis, konfliktas nusinešė daugiau nei 2 000 gyvybių ir supurtė naftos turinčią, strategiškai svarbią poziciją užimančią Viduržemio jūros valstybę. Pagal spalį sudarytą paliaubų susitarimą, visos užsienio šalių karinės pajėgos turi palikti šalį ik sausio 23 d.
Apkaso ir įtvirtinimų paskirtis – sustabdyti puolimą sausuma LNA kontroliuojamose rytinėse teritorijose. NSV išpublikavo ekskavatorių, sunkvežimių nuotraukų, manoma, kad darbai prasidėjo neseniai – sausį.
JAV žvalgybos pareigūno teigimu, apkasas – dar viena priežastis, kodėl nematome Turkijos ar Rusijos karinių pajėgų ketinimų vykdyti paliaubų susitarimo. Tai gali sutrukdyti trapiam taikos susitarimui ir paliauboms. Pasak pareigūno, laukia tikrai sunkūs metai.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad yra apie 30 gynybos postų dykumoje ir kalvų šlaituose, jie driekiasi apie 70 km. Jose matyti ir palei pagrindinį kelią iškastas apkasas, ir iškasti įtvirtinimai (juos taip pat iškasė „Vagner“ nariai).
Nuotraukose matosi įtvirtinimų prie Džufros karinių oro pajėgų bazės, taip pat toliau į pietus – prie Brako aerodromo, ten įrengta radiolokatorių.
NSV gynybos ministras Salaheddinas al Namroushas teigė CNN: „Nemanau, kad šiandien kasantieji apkasą ir statantieji įtvirtinimus ketina artimu metu išvykti.“
Tarptautinės krizių grupės atstovė Claudia Gazzini sakė, kad apkasas „iš tiesų kelia nerimą“ ir kad pastarosiomis savaitėmis diplomatai apie jį kalba – „panašu, kad Maskva ketina įtvirtinti savo buvimą Libijoje“.
Analitikų teigimu, Kremlius nori sustiprinti savo karinį buvimą įtaką Viduržemio jūros regione, palei NATO silpnąją vietą pietuose, ir tikisi pelno iš Libijos naftos pramonės.
C. Gazzini teigimu, ne kartą pranešta, kad abi pusės didina užsienio samdomų karių skaičių, NSV kaltinama gausinanti karinę įrangą, dangstydamasi susitarimu su Turkija dėl šios paramos ginkluotosioms pajėgoms.
JAV žvalgybos pareigūnas sako, kad tiek NSV, tiek LNA samdomų karių skaičius gana pastovus – rusėjo AFRICOM duomenimis, Libijoje jų buvo apie 10 000.
Pasak šio pareigūno, apie 2000-ių „Vagner“ karių dislokavimas – didžiausios apimties privačios karinės kompanijos dalyvavimas kitoje šalyje.