Prieš kelias dienas „The Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais, skelbė, kad V. Putinas derybose laikysis dar prieš karą įvardytų reikalavimų – neleisti Ukrainai tapti NATO dalimi ir priversti Aljansą atsisakyti pajėgų dislokavimo Rytų Europoje, kurios, neva, „kelia grėsmę Rusijai“.
Ekspertai pabrėžia, kad tai primena ultimatumą, kurį Jungtinėms Valstijoms V. Putinas iškėlė 2021 metų gruodį prieš didelio masto karo Ukrainoje pradžią.
Tada Rusijos prezidentas reikalavo, kad NATO įsipareigotų nepriimti Ukrainos ir kitų naujų narių, taip pat paisytų draudimo NATO plėtrai (kitaip tariant, kad NATO nedislokuotų ginkluotųjų pajėgų šalyse, prisijungusiose prie Aljanso po 1997 metų gegužės), užkardytų bet kokią karinę NATO veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Kaukaze ir Vidurio Azijoje ir nedislokuotų vidutinio nuotolio raketų rajonuose, iš kurių jos galėtų pasiekti Rusijos teritoriją.
ISW ekspertų vertinimu, vėliau V. Putinas šiuo kiek pakoreguotu naratyvu bandė pateisinti invaziją į Ukrainą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad nuo Bukarešto deklaracijos 2008 metais, pažadėjusios Ukrainai ir Sakartvelui narystę NATO, iki 2022 metų Aljansas nesiėmė jokių reikšmingų veiksmų dėl plėtros Rytų Europoje ar Ukrainos narystės.
„V. Putino reikalavimai, iškelti 2021 metų gruodį, akivaizdžiai susiję ne vien su Ukraina, jais Rusijos prezidentas siekia susilpninti NATO...
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sausio 10 dieną ir vėl pareiškė, kad Maskva pasirengusi deryboms su Donaldu Trumpu „be jokių išankstinių sąlygų“, tačiau ISW ekspertai įsitikinę, kad derybos taikos neatneš tol, kol V. Putinas išliks ištikimas dar prieš karą pateiktiems reikalavimams dėl absoliučios Ukrainos kapituliacijos ir ribojimų NATO“, – teigiama ataskaitoje.