Kai Jamie Melendezui buvo 20 metų, jis išžagino vos keturiolikos metų sulaukusią mergaitę H.T. (aukos tapatybė žinoma, tačiau slepiama). Mergina po nusikaltimo pastojo, nusprendė gimdyti. 2011 metais J. Melendezas buvo pripažintas kaltu dėl įvykdyto nusikaltimo, jam skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė lygtinai.
Kol specializuotas šeimos bylų teismas iš jo nepradėjo reikalauti vaikui mokėti alimentų, dukrelės gyvenime dalyvauti jis nereiškė jokio noro. O dabar žagintojas nori teisių lankyti savo vaiką. Rugpjūtį H.T. į teismą padavė Masačusetso valstiją, kad tik pavyktų užkirsti kelią nusikaltėliui matytis su dukra.
Masačusetso generalinė prokurorė Martha Coakley atsidūrė sudėtingoje situacijoje. H.T. besibylinėjant su valstija, M. Coakley nusprendė siekti Masačusetso gubernatorės posto. Kaip generalinė prokurorė ji privalo atstovauti valstijai teisme. H.T. interesų neigimas teisme politikės karjeros siekiančiai moteriai padarytų didžiulės žalos, visa rinkimų kampanija nueitų šuniui ant uodegos. Neseniai generalinė prokuratūra pradėjo be užuolankų pasisakyti prieš teisės lankyti dukrą suteikimą J. Melendezui ir tvirtinti, jog bylą turėtų išspręsti specializuotas šeimos bylų teismas, kur viskas ir prasidėjo.
„Nemanome, jog pripažintas žagintojas turėtų gauti teisę lankyti savo vaiką. Šiuo metu kaip tik darome viską, kad būtų imtasi reikiamų teisinių priemonių, ir aukos teisės nebūtų pažeistos“, - praeitą pirmadienį sakė Masačusetso generalinės prokuratūros atstovas.
Telefonu H.T. interesus ginanti advokatė Wendy Murphy sakė esanti pasirengusi kovoti už savo klientės teises, tačiau nerimauja, jog valstijos įstatymai gali pakišti koją, saugant vaiką nuo tėvo žagintojo. „Egzistuoja teisinė bazė, kuria remiantis šeimos bylas nagrinėjantis teismas greičiausiai priims J. Melendezui naudingą sprendimą“, - sako advokatė.
Ir W.Murphy visiškai teisi. Masačusetsas – viena iš 31 JAV valstijų, kur negalioja įstatymai, draudžiantys žagintojams siekti nusikaltimo metu užsimezgusios gyvybės globos ar tėvystės teisių. Dėl šios priežasties byla advokatei itin svarbi – anot teisininkės, nepakankamai rimtas požiūris į žaginimo kaip nusikaltimo svarbą yra viena iš opiausių šalies įstatymų bazės sisteminių problemų.
„Žaginimą galėčiau prilyginti bjauriajai įseserei. Kažkodėl tokie nusikaltimai, kalbant apie tuos, kurie visuomenei rūpi labiausiai, atsiduria ant apatinio hierarchijos laiptelio. Susiduriame su socialine problema, kuriai niekada neskiriamas reikiamas dėmesys. Iš dalies dėl to, kad moterų kūnai įstatymais nesaugomi taip, kaip turėtų būti apsaugoti“, - mano teisės specialistė.
Statistika advokatės nuogąstavimus tik patvirtina – Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kas šešta Amerikoje gyvenanti moteris buvo išžaginta ar mėginta taip su ja pasielgti. Be to, žaginimas įvardijamas ir kaip dažniausiai nuo pareigūnų nuslepiamas nusikaltimas visose Jungtinėse Valstijose.
Praeitą penktadienį, anot W.Murphy, generalinė prokuratūra bandė bylą nutraukti. Nebuvo paaiškinta, kodėl nuspręsta imtis būtent tokių veiksmų. Kol kas neaišku, kokį sprendimą šiuo klausimu priims teisėjas. Generalinės prokuratūros atstovai žurnalistams sakė pranešiantys apie priimtą sprendimą.
Pirmadienį H.T. advokatė teismui perdavė teismui dokumentus, kuriuose teigiama, jog generalinė prokuratūrą bylą nutraukti panoro, „nes teismui trūksta reikiamos jurisdikcijos (...)“.
Jeigu byla nutraukiama ir neperduodama kitam teismui, susiklosčiusi situacija gali tapti liūdnu pavyzdžiu, kaip išžaginta moteris tampa prastai parengtų įstatymų, negalinčių jos apsaugoti nuo ją jau nuskriaudusio vyro, auka.
Nepaisant daugybės kliūčių, W. Murphy tiki, jog bylą laimėti pavyks. „Manau, jog mums pavyks įrodyti savo tiesą“, - optimizmo nepraranda advokatė.