„Dabar tai naujo tipo valstybė, kokios iki šiol neturėjome. Ji susiformavo (šio amžiaus) pirmojo dešimtmečio pradžioje ir kol kas yra mažai ištyrinėta, bet jos savitumas ir gyvybingumas – akivaizdūs, – V. Surkovas rašo laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ paskelbtame straipsnyje „Ilgaamžė Putino valstybė“. – Jos patirti ir šiuo metui patiriami streso testai rodo, kad būtent šis natūraliai susiformavęs politinės santvarkos modelis yra rusų nacijos išgyvenimo ir iškilimo veiksminga priemonė ne vien artimiausiems metams, bet dešimtmečiams ir, veikiausiai, visą šį šimtmetį.“
Prezidento padėjėjas teigia, kad „Putino politinė mašina dar tik didina apsukas ir yra ruošiama ilgam, sunkiam bei įdomiam darbui“.
„Jos visos galios išvystymas – toli priešakyje, taigi, ir po daugelio metų Rusija tebebus Putino valstybė, panašiai kaip šiuolaikinė Prancūzija save tebevadina Charles'o de Gaulle'o 5-ąja respublika, Turkija (nors joje dabar vadovauja antikemalininkai) tesiremia (Kemalio) Ataturko „šešių strėlių“ ideologija, o Jungtinės Valstijos iki šiol kliaujasi pusiau legendinių „tėvų įkūrėjų“ įvaizdžiu ir vertybėmis“, – aiškino V. Surkovas.
Pasak Kremliaus patarėjo, Rusijoje sukurta politinė tvarka „tinkama ne vien vidaus ateičiai – ji aiškiai pasižymi reikšmingus eksporto potencialus; jos arba jos atskirų komponentų paklausa jau egzistuoja; jos patirtį nagrinėja ir iš dalies perima“ kai kurios kitos valstybės.
V. Surkovo nuomone, domėjimasis Rusijos politiniu modeliu kitose šalyse yra savaime suprantamas, nes „viską, kas jose dedasi mūsų dienomis, Rusija jau seniai išpranašavo“. Jis atkreipė dėmesį į V. Putino kalbą 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijoje, kai Kremliaus vadovas griežtai sukritikavo „vienapolį pasaulį“.
„Tuo metu ji (V. Putino kalba) atrodė disidentiška, o dabar visą, kas joje buvo pasakyta, yra savaime suprantama – Amerika nepatenkinti visi, įskaitant pačius amerikiečius“, – teigia Kremliaus ideologas.
Savo straipsnyje V. Surkovas kritikuoja „parodomąją“ Vakarų šalių demokratiją ir tvirtina, kad „mūsų sistema... iš pažiūros neatrodo puošnesnė, bet (yra) sąžiningesnė.“
„Mūsų valstybė neskirstoma į giliąją ir išorinę; ji kuriama vienu metu visomis savo dalimis ir išoriniais pasireiškimais: brutaliausios jos galios karkaso konstrukcijos yra pačiame fasade, nepridengtos kokiu nors architektūros pertekliumi“, – samprotauja prezidento padėjėjas.
„Dėl didelės vidaus įtampos, susijusios su didžiulių nevienalyčių erdvių išlaikymu ir nuolatiniu buvimu geopolitinės kovos sūkuryje, valstybės karinės ir politinės funkcijos tampa svarbiausiomis ir lemiamomis. Jų tradicija ne slepiama, o priešingai – demonstruojama“, – rašo V. Surkovas.
Pasak jo, Rusija išsiskiria iš kitų šalių, nes neturi aplinkiniams nedemonstruojamos „giluminės valstybės“, bet joje egzistuoja savita „giluminė tauta“ – „visada besivadovaujanti savu protu, nepasiekiama sociologinėms apklausoms, agitacijoms, grasinimams ir kitiems tiesioginėms tyrimo ir poveikio priemonėms“.
„Gebėjimas girdėti ir suprasti tautą, matyti ją kiaurai, visą jos gilumą, ir atitinkamai veikti – unikalus ir svarbiausias Putino valstybės privalumas. Ji adekvati tautai, juda kartu su ja – taigi, nėra veikiama priešpriešinių istorijos tėkmių griaunamųjų perkrovų. Tai reiškia, kad ji yra veiksminga ir ilgaamžė“, – konstatuoja V. Surkovas.
„Iš esmės visuomenė pasitiki tik pirmuoju (valstybės) asmeniu... Nauja tai, kad valstybė šio fakto neignoruoja, į jį atsižvelgia ir grindžia juo savo veiksmus, – pridūrė jis. – Dabartinis Rusijos valstybės modelis prasideda nuo pasitikėjimo ir ant jo laikosi. Tuo jis iš pagrindų skiriasi nuo Vakarų modelio, kultivuojančio nepasitikėjimą ir kritiką.“
Anot politologų, straipsnį apie „putinizmą“ V. Surkovas parašė vienam vieninteliam skaitytojui – Vladimirui Putinui. O tikslas – padaryti įtaką Rusijos prezidentui, nebegalėsiančiam 2024 metais siekti dar vienos kadencijos, skelbia BBC.
„V. Surkovas niekada nieko nedaro tiesiog šiaip sau“, – BBC sako politologas Andrejus Koliadinas, dirbęs Kremliuje, kai Surkovas vadovavo vidaus politikos blokui.
„Visiems labai maga sužinoti, ar pavyks Putinui išeiti to užtarnauto poilsio. Ta tema verda tikros batalijos, kažkas vis bando prezidentą įtikinti bet kokia kaina pasilikti“, – paaiškino ekspertas.
„V. Surkovas suinteresuotas išsaugoti Putino status quo“, – mano A. Koliadinas. Anot politologo, klausimas, kaip V. Putinas galėtų pasilikti valdžioje, jeigu Konstitucija nebeleis kandidatuoti dar vienai kadencijai, spręsis jau šiais metais. Valdžios perdavimo variantą jis įvardija kaip žalingą visai šaliai.
„Jo įpėdinis tokios įtakos tikrai neturės. Sumenkus įtakai, atsiras erdvės kovai dėl nuosavybės, dėl valdžios. Rusijos istorija ne kartą įrodė, kad kiekvienas įpėdinis – prastesnis ir silpnesnis už savo pirmtaką“, – teigia buvęs Kremliaus darbuotojas.
Politologas Abbasas Galliamovas sutinka su teiginiu, kad valdžiai teks spręsti „2024 metų problemą“.
„Kol kas jos niekas dar nesiėmė. Viskas palikta likimo valiai“, – teigia jis.
„Tekstas skirtas tik vienam žmogui – V. Putinui. Nevalia atmesti galimybės, kad tokiu būdu V. Surkovas save pristato kaip gelbėtoją“, – tvirtina A. Galliamovas.
Yra ir dar viena versija, kas privertė V. Putino padėjėją parašyti apie ilgametį V. Putino valdymą.
Sausį amerikiečių žurnalas „Foreign Policy“ Surkovą įtraukė į šimto įtakingiausių pasaulio mąstytojų sąrašą.
„Juo pradėjo domėtis Vakarų žurnalistai. Vakarų dėmesys pavojingas visiems Rusijos veikėjams, toks dėmesys gali labai skaudžiai atsirūgti“, – konstatuoja A. Koliadinas.