Institutas pažymi, kad Rusijos keliamos grėsmės ir jos veikimo metodai skirtingų Europos regionų atžvilgiu yra skirtingi.
„Pagrindinės JAV sąjungininkės Vakarų Europoje yra didžiausias – už JAV ribų – strateginis prizas Rusijai“, – rašoma ataskaitos įvade.
Ataskaitos autoriai paaiškinam, kad šių šalių ekonomikos ir ginkluotosios pajėgos didžiausios, be to, jų teritorijose yra amerikiečių karinių bazių. Be to, šis regionas iki šiol buvo gana mažai veikiamas Rusijos įtakos, pažymima dokumente.
RAND ekspertai taip pat rašo, kad Pietryčių Europa, „ypač šalys, kur dauguma gyventojų kalba slavų kalbomis, yra svarbus Rusijos poveikio taikinys“.
Analitikų nuomone, Rusijos susidomėjimas šiuo regionu nulemtas nerimo dėl NATO karinių pajėgumų didinimo šiose šalyse, įskaitant priešraketinės gynybos sistemą Rumunijoje, noro sutrukdyti ES ir NATO plėsti savo įtaką Vakarų Balkanuose ir Moldavijoje bei sustiprinti savo pozicijas, taip pat – „galbūt net labiausiai“ – palaikyti ekonominius ryšius su tuo regionu.
Tuo pat metu, anot RAND ekspertų, Rusija galbūt mažiau suinteresuota daryti įtaką Baltijos šalims.
„Nors Rusijos ketinimai imtis priešiškų veiksmų Baltijos šalių atžvilgiu išlieka realūs, atrodo, kad prieinamos priemonės ir noras panaudoti tam tikrus išteklius didesniu mastu taikytini kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, įskaitant Ukrainą, Baltarusiją ir Centrinės Azijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje.
RAND rekomenduoja JAV kariuomenei būti pasirengusiai gintis nuo „priešiškų Rusijos veiksmų“ ir juos atgrasyti, nepamirštant, kad Rusija „gali agresyviai atsakyti į bet kokių JAV priešakinių pajėgų ir priemonių dislokavimą“. JAV kariškiams reikia tobulinti kontržvalgybą, ryšius su visuomene ir vietos civiline administracija, rašo analitikai.
Anot RAND ekspertų, labai svarbu, kad visi JAV ginkluotųjų pajėgų nariai būtų informuoti apie Rusijos veiksmus, ypač tais atvejais, kai kontingentas dislokuojamas „įšaldytų konfliktų arba daug prorusiškai nusiteikusių gyventojų turinčiose valstybėse“, kad būtų išvengta netyčinio krizės provokavimo.
Rusijos siekiai
Rusija užsienio politikos arenoje siekia vykdyti iš karto kelias užduotis, įskaitant savo režimo išsaugojimą ir didžios valstybės statuso užtikrinimą, sakoma RAND ataskaitoje.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad tokie tikslai tikriausiai skatins Rusiją ateinančius penkerius metus Europoje vykdyti „priešiškus veiksmus“.
Priešiški veiksmai – įvairi politinė, ekonominė, diplomatinė, žvalgybinė ir karinė veikla, kurią galima suvokti kaip kenksmingą ar priešišką.
„Visų pirma – ir svarbiausia – Rusija siekia tikslo užtikrinti savo saugumą ir išsaugoti valdantįjį režimą“, – sakoma ataskaitoje.
„Antra, Rusija laiko save didžia valstybe ir siekia pripažinimo viena iš didžiųjų valstybių“, – teigia analitikai.
Jų nuomone, taip pat Rusija nori išsaugoti įtaką kaimyninėms šalims ir siekia ekonominio klestėjimo, kuriam reiktų sąveikos su Europa, tačiau tuo pačiu siekia sustabdyti ES ir NATO plėtrą, pakirsti šių blokų veiklą savo įsivaizduojamoje įtakos sferoje.
„Panašu, kad Rusija siekdama šių tikslų ketina naudoti priešiškus veiksmus – visą virtinę valstybės valdymo įrankių“, – pabrėžiama ataskaitoje.
Jos autoriai pažymi, kad Rusija tikriausiai „tuo pačiu metu taikys daug įvairių poveikio priemonių, siekdama bendrų ilgalaikių tikslų“.
„Rusijos vadovybė, matyt, tikisi, kad šios priemonės padarys bendrą poveikį, palankų šiems tikslams, (pavyzdžiui, silpnins NATO sanglaudą) arba... sukurs įtampą ir nulems krizes, kuriomis Rusija vėliau galėtų pasinaudoti“, – sakoma ataskaitoje.