Kaltinamasis nuosprendis valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderiui Liviu Dragnea dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo patvirtintas pirmadienį Aukščiausiajame teisme. Kiek anksčiau, 2016 metais, jis buvo nuteistas už balsų klastojimą.
Tai jau trečias smūgis jo socialdemokratų bendražygiams per dvi dienas – po netikėto pralaimėjimo per sekmadienį vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus ir referendumą, kuris užkirs kelią jo pastangoms pertvarkyti teismų sistemą.
Briuselio pareigūnai gali pareikalauti sumažinti finansavimą iš plėtros fondų narėms, kurios nepuoselėja bloko vertybių.
Padėtį apsunkina dar viena aplinkybė: Rumunija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. Tačiau, anot kelių partijos narių, nepanašu, kad vyriausybė būtų nuversta; Rumunijos premjerė Viorica Dancila taps laikinąja partijos lydere, kol kongresas išsirinks perėmėją.
„Iš partijos branduolio jai bus daromas didžiulis spaudimas, kuris labiau išryškės kitą savaitę, kai jiems teks išsikovoti parlamente, kad L. Dragnea, kaip žemutinių rūmų vadovas, būtų pakeistas“, – telefonu sakė Andrei Taranu, Bukarešto politikos mokslų universiteto dekano pavaduotojas.
Investuotojai į tokius pareiškimus nekreipė dėmesio. Lėjos kursas euro atžvilgiu beveik nepakito, per šiuos metus šalies valiuta jau nukrito 2,2 proc., – daugiausia iš rytinių ES šalių.
L. Dragnea pirmadienį policijos automobiliu buvo nuvežtas į kalėjimą, kur jį pasitiko dešimtys protestuotojų. Jis nedalyvavo anksčiau vykusiame teismo posėdyje, kuriame Aukštesnysis kasacinis ir teisingumo teismas patvirtino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
L. Dragnea 2018 metais buvo nuteistas už tai, kad padėjo dviem partijos nariams įsidarbinti viešajame sektoriuje, kur jiems buvo mokama už darbą, kurio iš tikrųjų nedirbo.
L. Dragnea advokatė Flavia Teodosiu, paklausta, kaip jos ginamasis reagavo į nuosprendį, piktai atšovė: „O kaip, manote, jis galėjo reaguoti? Kaip jūs reaguotumėte?“
Partijos nariai tvirtino nesikalbėję su juo apie teismo sprendimą. Kiek anksčiau jis išstojo savo rėmėjų auditorijoje, kur rėžė kalbą, kritikuojančią, jo žodžiais tariant, „neapykantos audrą“, kuri ir lėmė sekmadienį patirtą pralaimėjimą rinkimuose.
Nors ankstesnis jo teistumas neleido jam užimti premjero posto, faktiškai jis buvo įtakingiausias šalyje politikas. Jis inicijavo tokias priemones kaip mokesčių mažinimas ir valstybės tarnautojų algų bei minimalaus atlygio didinimas, kurios pastūmėjo socialdemokratus prie valdžios vairo 2016 metais.
Šiandien situacija labai skiriasi. Europos Parlamento rinkimai išryškino, kaip smarkiai smuko partijos populiarumas, o finansinis „dosnumas“ lėmė ES ribas viršijantį biudžeto deficitą.
Bet būtent teismų sistemos pertvarkos labiausiai rezonuoja šalyje, kuri yra laikoma viena iš labiausiai korumpuotų ES šalių ir kuri atidžiai stebima nuo 2007 metų, kai prisijungė prie bloko.
Nors vyriausybė teigia, kad jos palaikomos reformos padės sukurti skaidresnę teisinę sistemą, planai sušvelninti bausmes už kyšininkavimą ir per nauja peržiūrėti kai kuriuos kaltinamuosius nuosprendžius, sulaukė priekaištų iš prezidento Klauso Iohanniso, ES ir Vakarų sąjungininkų. Šimtai tūkstančių protestuotojų plūstelėjo į gatves.
„L. Dragnea nuteisimas yra įrodymas, jog teisingumo sistema vis dar nepriklausoma, – savo pareiškime teigia opozicinė politinė partija „Save Romania Union“ . – Dabar Rumunijai svarbu kuo greičiau atkurti normalią padėtį“.
K. Iohannisas, nesėkmingai mėginęs užblokuoti vyriausybės sprendimą atleisti šalies antikorupcinių tyrimų institucijos (DNA) vadovę, pirmauja apklausose ir žada siekti perrinkimo šių metų rudenį.
Tuo tarpu L. Dragnea tvirtina, kad byla politiškai motyvuota ir turėjo būti nutildyta jo advokatų balandį, kai jis pateikė apeliaciją.
„Jeigu ketinate mane nuteisti, manyčiau, būtų teisinga, jeigu man paaiškintumėte, už ką“, – kalbėjo jis.