64 metų C. Battisti prisipažino kaltu jam iškeltose „keturiose nužudymo bylose“, Milano prokurorą Alberto Nobili cituoja žiniasklaida.
1979 metais C. Battisti buvo įkalintas už priklausymą Italijoje uždraustai ginkluotai revoliucinei grupei, bet po dvejų metų pabėgo iš kalėjimo ir beveik keturis dešimtmečius slapstėsi.
Galiausiai sausio mėnesį per tarptautinę policijos operaciją jis buvo susektas ir areštuotas Bolivijoje.
C. Battisti buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už policininko ir kalėjimo sargybinio nužudymą, už dalyvavimą nužudant vieną mėsininką ir pagalbą planuojant nužudyti juvelyrą, kuris per susišaudymą žuvo, o jo paauglys sūnus liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.
C. Battisti atlieka bausmę Sardinijos kalėjime, kuriame iš viso kali daugiau kaip 250 kalinių. Daugelis jų laikomi griežto režimo, paprastai taikomo mafijos nariams, sąlygomis.
Savaitgalį per apklausą kalėjime C. Battisti pripažino savo kaltę dėl minėtų nužudymų, sakė A. Nobili.
Pabėgęs iš kalėjimo C. Battisti parašė virtinę „noir“ romanų. 2004 metais jis Prancūzijoje, kur buvo prisiglaudęs, nebepasirodė pagal paleidimo už užstatą sąlygas. Vėliau jis slapta gyveno Brazilijoje, kol 2007 metais buvo areštuotas Rio de Žaneire.
Po kelerių metų, kuriuos C. Battisti buvo sulaikytas, tuometinis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva 2010-aisiais išleido vėliau Aukščiausiojo Teismo paremtą įsaką, kuriuo atsisakyta išduoti C. Battisti Italijai. Pagal Romą papiktinusį sprendimą jis buvo paleistas.
Tačiau anksčiau šiais metais C. Battisti be pasipriešinimo buvo sučiuptas Bolivijos Santa Kruso mieste per operaciją, kurią įvykdė bendra Italijos ir Bolivijos pareigūnų komanda.
Iki šiol jis buvo tik pripažinęs narystę radikalioje grupuotėje „Ginkluoti proletarai už komunizmą“ (PAC), surengusioje virtinę apiplėšimų ir išpuolių, bet visuomet neigdavo atsakomybę už bet kokius nužudymus ir vaizduodavo save politiniu pabėgėliu.