42 metų M. Renzi atsistatydino iš premjero pareigų pernai gruodį, kai italai per referendumą triuškinama persvara atmetė konstitucijos pataisas, turėjusias optimizuoti parlamentinę sistemą.
M. Renzi ir jo varžovai – teisingumo ministras Andrea Orlando ir Michele Emiliano – paskelbė ekspremjero pergalę gerokai anksčiau negu buvo baigti skaičiuoti balsai.
Kaip rodo išankstiniai vertinimai, už M. Renzi balsavo apie 70 proc. iš maždaug 2 mln. rinkėjų.
„Tai didžiulė atsakomybė. Dėkoju iš širdies gelmių vyrams ir moterims, tikintiems Italija“, – jis rašė savo „Twitter“ žinutėje.
„Tai ne tų pačių rungtynių antras kėlinys, tai naujos rungtynės, – politikas pareiškė skelbdamas savo pergalę. – Tai visiškai naujos istorijos pradžia.“
2013 metų gruodį, kai M. Renzi pirmąkart tapo PD vadovu, už jį balsavo 68 proc. iš 2,8 mln. rinkėjų.
Jis sugebėjo įvykdyti reikšmingų darbo rinkos reformų ir užtikrinti kuklų ekonomikos augimą. Vadovaujant M. Renzi šalyje taip pat buvo pirmąkart įteisintos gėjų sąjungos.
Vis dėlto ekonomika atsigavo nepakankamai, kad suteiktų kokių nors realių politinių dividendų. Be to, M. Renzi vadovavimas neįtiko daugeliui jo partijos kairiojo sparno narių, tad vasarį jie atsiskyrė ir suformavo Pažangos ir demokratijos judėjimą (DP).
Tuomet M. Renzi atsistatydino iš partijos pirmininko posto, bet su viltimi susigrąžinti legitimumą per būsimus rinkimus.
Sekmadienį vykusių rinkimų nugalėtojas ves partiją į parlamento rinkimus, turinčius įvykti 2018 metų pavasarį. Vis dėlto įstatymų leidėjai gali anksčiau susitarti dėl rinkimų reformos ir paskelbti pirmalaikį balsavimą.
Per vienintelius televizijos debatus tarp M. Renzi ir jo abiejų varžovų buvęs premjeras sakė darysiantis „viską, kad šiai šaliai sugrąžintų energiją, veržlumą ir jėgą“, taip pat piktinosi po referendumo įsigalėjusia „stagnacija, kuri, kaip atrodo, blokuoja politinę ir institucijų veiklą“.
Romoje įsikūrusio Tarptautinių socialinių studijų laisvojo universiteto (LUISS) politinės sociologijos profesorius Lorenzo De Sio sakė: „Matome ne konkurencijos, o veikiau tam tikro Renzi karūnavimo PD lyderiu legitimizavimo procesą.“
Per kandidatų televizijos debatus aiškiai atsiskleidė skirtingi požiūriai į nacionalinę politiką.
M. Renzi nusutiko su jo varžovų mintimis apie turto mokestį, kuriam jis nepritaria.
Jeigu po rinkimų ateinantį pavasarį prireiktų formuoti koaliciją, A. Orlando ir M. Emiliano sakė sieksiantys valdyti su atsiskyrusiu partijos kairiuoju sparnu ir kitomis kairiosios pakraipos partijomis.
Pats M. Renzi neatmeta galimybės formuoti aljanso su centro dešiniųjų lyderiu ir buvusiu premjeru Silvio Berlusconi.
Tačiau sekmadienį jis sakė: „Norime didelės koalicijos, bet su piliečiais ir sambūriais, o ne su apsišaukėliškomis partijomis, atstovaujančiomis tik sau pačioms.“