Pirmajame tokio pobūdžio teismo procese Italijoje su Italijos vėliava plaukiojančio laivo „Asso 28“ kapitonas buvo pripažintas kaltu – pažeidęs tarptautinius įstatymus, draudžiančius priverstinai grąžinti žmones į šalis, kuriose jiems ar jų teisėms gresia pavojus.
Nuosprendį, apie kurį pirmasis pranešė laikraštis „Avvenire“, sveikino žmogaus teisių organizacijos, o organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) jį pavadino „svarbiu pirmuoju žingsniu“.
„Tačiau (to) nepakanka: mums reikia iš esmės pakeisti Italijos ir Europos politiką, kad būtų nedelsiant sustabdyti sulaikymai jūroje ir priverstinio grąžinimo sistema“, – teigė organizacija.
Pasak Neapolio prokurorų, laivas paėmė migrantus netoli naftos ir dujų platformos tarptautiniuose vandenyse ir perdavė juos Libijos pakrančių apsaugos tarnybai Tripolio uoste.
Gelbėjimo operacija įvyko 2018 metų liepos 30 dieną netoli Sabratos platformos, kurią valdo Libijos nacionalinės naftos korporacijos ir Italijos ENI konsorciumas „Mellitah Oil & Gas“.
Tarp žmonių, ištrauktų iš valties, netinkamos plaukioti jūroje, buvo penki nepilnamečiai ir penkios nėščios moterys.
Šis nuosprendis sukėlė Italijos migrantų teisių ekspertų nuostabą, nes, jų teigimu, teismas iš esmės pripažino neteisėta Italijos ir Europos Sąjungos skatinamą bei finansuojamą praktiką.
Italija ir ES daugelį metų finansavo, mokė ir teikė pagalbą Libijos pakrančių apsaugos tarnybai, kad ši stabdytų, perimtų ir grąžintų prieglobsčio prašytojus pagal žmogaus teisių gynėjų griežtai kritikuojamą susitarimą.
Tačiau Sergio Scandura iš radijo „Radio Radicale“, kurio atliktas laivo judėjimo stebėjimas buvo įtrauktas į bylą, sakė, kad „nėra ko džiaugtis“, nes teisme nepavyko patraukti atsakomybėn tų, kurie davė kapitonui įsakymus.
„Italija kuria nusikalstamą sistemą... kuri neteisėtai grąžina žmones į Libiją. O Italijos teisinė sistema nuteisia kapitoną, o ne tuos, kurie sukūrė šią sistemą“, – sakė S. Scandura.