„Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad Vladimiras Putinas nusprendė pakeisti Rusijos strategiją Vakarų atžvilgiu, nuo bendradarbiavimo pereidamas prie konfrontacijos. Amerikiečiai remiasi prielaida, kad Kremliaus vadovas liks valdžioje iki 2024 metų, ir dėl šios priežasties ruošiasi ilgalaikiams ir sudėtingiems santykiams su Maskva, kuriuose Ukraina sudaro tik vieną skirsnį.
Visos šios idėjos aprašomos naujoje, Maskvai skirtoje Baltųjų rūmų politikos apžvalgoje „Policy Review“. Šioje apžvalgoje taip pat paaiškinamos priežastys, kodėl JAV prezidentas Barackas Obama spaudė Italijos ministrą pirmininką Matteo Renzi per jų susitikimą: JAV lyderis troško garantijų, kad Italija nesužlugdys atkaklaus fronto prieš V. Putiną“, – rašoma straipsnyje.
Santykių su Maskva būklė bus analizuojama kelias savaites ir vėliau ši ataskaita bus pateikta B. Obamai. Ataskaitą rengia specialioji prezidento patarėja ir Nacionalinio saugumo tarybos narė Rusijai bei Eurazijai Celeste Wallander.
Kitaip tariant, tai Baltųjų rūmų „Kremlinologas“, pažymi leidinys.
Balandžio pradžioje C. Wallander išplatino pagrindinius savo ataskaitos teiginius, visų pirma tam, kad šalys sąjungininkės imtųsi atitinkamų priemonių.
Pagrindiniu atraminiu punktu tapo idėja, kad Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo pasuko bendradarbiavimo su Vakarais keliu.
„Savo pirmojo mandato metu V. Putinas siūlė eiti šiuo keliu, bet jau karas su Gruzija tapo ženklu, kad šis kursas keičiamas. Strategijos pokyčiai tapo akivaizdūs santykiuose su Ukraina ir Rusija dabar yra pasirengusi panaudoti jėgą ir prieš kitas kaimynines valstybes, kad apgintų savus nacionalinius interesus. Maskva apleido atsinaujinimo idėją, išskyrus gynybos sektorių, kurį planuoja stiprinti, ir pasirinko priešiškumo kelią“, – rašo straipsnio autorius.
Vašingtonas ketina duoti atsaką, stiprindamas šalis, kurioms kyla pavojus, tačiau tai bus vykdoma ne karinėje, bet veikiau ekonomikos ir socialinėje sferose.
Tuo pačiu jis neleis, kad susilpnėtų Vakarų šalių frontas. Artimiausiu išbandymu taps metų pabaiga, kai galutinai turės būti įgyvendinti Minsko susitarimai. Tačiau jei Maskva toliau jų nesilaikys, teks pratęsti ir sugriežtinti sankcijas, teigiama straipsnyje.
„Įdomu pažymėti, kad Vašingtonui nerimą kelia silpnėjanti Rusijos ekonomika. Vašingtone tai aiškinama kritusiomis naftos kainomis. Tuo tarpu sankcijų įtaka nebuvo itin reikšminga.
Vašingtonas ketina paaiškinti Kremliui, kad sankcijų problema priklauso tik nuo jo sprendimų dėl Ukrainos ir kad šios sankcijos gali būti atšauktos, jei Rusija pakeis savo strategiją. Vašingtonas visai nėra suinteresuotas, kad konfrontacija su Maskva aštrėtų“, – pažymima straipsnyje.