Kaip rašo „Bloomberg“, vienuolika 2004-aisiais metais į Europos Sąjungą įstojusių pokomunistinio bloko valstybių esminiu derybų objektu laiko laisvą darbuotojų judėjimą. Nors turtingesnės šalys skiria milijardus eurų kaimyninių Rytų valstybių ekonomikoms sustiprinti, atliktos nuomonių apklausos rodo, kad daugiau nei 100 mln. tarp Baltijos ir Juodosios jūros esančioje teritorijoje gyvenančių piliečių svarbiausiu teigiamu narystės ES aspektu laiko galimybę gyventi ir dirbti bet kurioje valstybėje narėje.
Rytinės ES valstybės narės, neretai laikytos Jungtinės Karalystės sąjungininkėmis ginčuose su dominuojančiomis didesnės galios valstybėmis, tvirtai laikosi vieningos pozicijos. Šių valstybių lyderiai, palaikomi keleto Vakarų Europos šalių vyriausybių, tarp kurių ir daugiausia įtakos regiono politikai turintis Berlynas, ryžtingai pasisako už keturias pamatines nuostatas – laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir, svarbiausia, žmonių judėjimą.
„Ne viskas remiasi į pinigus. Daug kas siejasi su pagarbiu požiūriu, noru būti pripažintais lygiaverčiais nariais, – sako analitikas Joergas Forbrigas iš Berlyne veikiančio politinių tyrimų centro „German Marshall Fund of the U.S.“ – Jei Didžioji Britanija stos į derybas tikėdama, kad ES yra pasirengusi leistis į kompromisus, konflikto išvengti nepavyks.“
Turint galvoje Rytų Europos valstybių piliečių požiūrį, eiti į kompromisus ir nusileisti šių šalių vadovai vargu ar galėtų. „Eurobarometro“ viešosios nuomonės apklausų duomenimis, visose 11-oje valstybių laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas vertinamas kaip didžiausia privilegija, kurią suteikia narystė ES.
Su Vokietijos socialdemokratų partija siejamo fondo „Friedrich Ebert Stiftung“ atlikta apklausa parodė, kad net 74 proc. slovakų ir 64 proc. čekų mano, jog darbuotojams turi būti suteiktos besąlygiškos teisės ieškoti darbo kitose ES valstybėse narėse. Kitose aštuoniose šalyse, tarp kurių – Ispanija, Italija, Vokietija, Švedija, Prancūzija ir Nyderlandai, tokiai nuomonei pritaria vidutiniškai 57 proc. respondentų.
Tačiau už tai, kad turtingosios valstybės narės turėtų finansiškai paremti ekonomiškai silpnesnes partneres, pasisako tik 32 proc. čekų, o šią poziciją palaikančiųjų vidurkis – 47 proc.
„Turėti galimybę dirbti užsienyje, mano nuomone, pagrįstas reikalavimas, – sako Prahoje gyvenanti 42-ejų metų Čekijos turizmo konsultantė Lucie Capouskova. – Kai kurie žmonės lieka užsienyje, tačiau daugelis grįžta išmokę užsienio kalbų ir įgiję darbo patirties, kurios nebūtų įgiję gimtojoje šalyje, be to, savo žinias jie perduoda kitiems, negalėjusiems arba nesiryžusiems išvykti svetur.“
Tokios nuotaikos tvyro visame rytiniame ES regione. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico patvirtino, kad jo šalis atkakliai kovos už savo piliečių teises Jungtinėje Karalystėje, todėl per „Brexit“ derybas būtina užkirsti kelią požiūrio į piliečius kaip į antrarūšius asmenis suformavimui.
Pagrindinis Čekijos Respublikai atstovaujantis „Brexit“ derybininkas Tomas Prouza yra įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė neturi puoselėti nė menkiausios vilties dėl migracijos iš ES valstybių narių apribojimo, jei siekia nevaržomo patekimo į rinką galimybių. Anot jo, visos ES valstybės narės galės vetuoti derybų įgaliojimus, jei nepavyks pasiekti susitarimo kuriuo nors esminiu klausimu.
Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Mateuszas Morawiecki išreiškė mintį, kad jo šalis „sieks dar didesnės nei dabar šių teisių apsaugos, užtikrinsiančios, kad šalis nebūtų laikoma prastesne už didžiąsias ES valstybes nares“. O štai Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka kalbėdamasis telefonu su Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Theresa May pareiškė, kad keturios laisvės negali būti atskirtos viena nuo kitos.
„Viso Rytų regiono šalių vyriausybės puikiai žino, kad ekonominiu požiūriu šios laisvės piliečiams yra labai svarbios – juk geresnio gyvenimo senosiose ES valstybėse patraukė ieškoti milijonai žmonių, – sako Varšuvos universitete dirbanti politologė Anna Materska-Sosnowska. – Keturias laisvo judėjimo bendrojoje rinkoje sritis svarbu išlaikyti todėl, kad be jų gerokai sumenksta narystės ES vertė.“
Daug klausimų kelia ES teikiamas finansavimas. Bevizis režimas ir galimybės laisvai keliauti, be abejo, paįvairina žmonių gyvenimą, bet iš fondų skiriamų lėšų naudą įvertinti sunku. Nuo 2007-ųjų metų jau išleista 439 mlrd. eurų suma, o iki 2020-ųjų ketinama skirti dar 454 mlrd. eurų. Tokia parama labai paskatino gyvenimo lygio kilimą ir jos mažinimas skaudžiai atsiliepia regiono šalių ekonomikoms. Finansavimas padėjo sumažinti atotrūkį nuo Vakarų valstybių, susidariusį per keturis komunistinio režimo dešimtmečius.
Apie išmokas per „Brexit“ derybas greičiausiai nebus diskutuojama. Iki dabartinio biudžeto ciklo pabaigos Jungtinė Karalystė neketina mažinti savo įnašų, kurie siekė 7,46 mlrd. eurų, kitaip sakant, 5 proc. visų bloko skiriamų lėšų per 2015-uosius metus.
Visgi vieningo požiūrio šiuo klausimu ES valstybės narės neturi. Prieš balsuodami dėl išstojimo iš ES 58 proc. Jungtinės Karalystės piliečių „prievolę teikti įnašus, skirtus kitų šalių ekonomikai stiprinti“ laikė neigiamu narystės ES aspektu. Tokie duomenys buvo paskelbti po vasario mėnesį atliktos nuomonių apklausos. Būtent ši prievolė buvo laikoma viena iš pagrindinių šaliai nepalankių ES diktuojamų sąlygų.
Didesnis nepritarimas buvo pareikštas tik atvykėlių iš ES valstybių atžvilgiu. Vis dėlto rytinio ES regiono valstybėse į regioninės plėtros dotacijas žiūrima ne tik kaip į ekonominės gerovės stiprinimo šaltinį, bet ir kaip į sovietiniais laikais gajos korupcijos bei įdarbinimo per pažintis skatinimo įrankį.
Nors finansuojami kelių, stadionų, parkų ir kitų objektų statybos projektai, vietinėje žiniasklaidoje vienas po kito pasirodo pranešimai apie kyšininkavimo arba švaistymo atvejus. Buvo išaiškinta nemažai aferų, susijusių su netinkamu lėšų panaudojimu arba pasisavinimu vykdant projektus Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje. Kai kuriais atvejais finansavimui skirtos lėšos buvo laikinai įšaldytos.
Kaip tvirtina organizacijos „Transparency International Hungary“ vykdomos viešojo finansavimo programos vadovė Gabriella Nagy, net 90 proc. ES finansuojamų projektų yra įvertinami nurodant penktadaliu arba ketvirtadaliu aukštesnę kainą, o kai kurie įkainojami net septynis kartus brangiau nei iš tiesų verti.
„Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės sužino apie finansavimą, – tai giliai įsišaknijusi korupcija, su kuria siejama labai didelė projektų dalis, – sako G. Nagy. – Visuomenės supratimas apie ES plėtros fondus yra labai menkas ir daugelis žmonių kasdieniame gyvenimo jokios finansavimo įtakos nejunta.“