Per laimingą atsitiktinumą paaiškėjus tiesai, savo tapatybės dėl kitų seksualinės prievartos aukų nusprendusi neslėpti prancūzė tapo drąsos ir tvirtybės simboliu, tačiau prisipažįsta: „Praradau dešimt savo gyvenimo metų. Nors atrodau stipri, mano viduje vieni griuvėsiai.“ Ir tikrai ne be priežasties: tylaus miestelio istorijos, kurios pagrindine veikėja be savo žinios tapo ši moteris, detalės verčia gūžtis.
Pasaulį aukštyn kojomis apvertęs atsitiktinumas
G. Pelicot manė, jog tiesiog eina iš proto, rašo „Marie Claire“ autorė Alexandra English. Mįslingos atminties duobės, nepaaiškinamos ginekologinės problemos, skausmai, krintantis svoris, slenkantys plaukai, sunkiai valdoma ranka – vos šešiasdešimties sulaukusi moteris manė, jog sunkiai serga. Vieną rytą, kaip prisimena prancūzė, ją ištiko šokas: ji prabudo su nauja šukuosena. Nuskubėjusi pas kirpėją, sužinojo, jog pas ją lankėsi vakar, tačiau pati nieko neprisiminė. Neprisimindavo atsisveikinusi su jos aplankyti atvykusiais vaikais ir daugybės kitų dalykų. Atminties problemos baugino taip smarkiai, jog galiausiai ji liovėsi vairavusi automobilį ir važinėjusi traukiniu pas vaikus – tiesiog bijojo neprisiminti, kur reikia išlipti.