Daugiau kaip šimtas Mashco-Piro genties narių pasirodė palei Pjedraso upę birželį. Uždara bendruomenė gyvena Tambopata regione, esančiame Madre de Dioso departamente.
Vietinių Monte Salvado žmonių jie paprašė bananų, virvių, mačečių. Vis dėlto gyvenvietę prižiūrintys pareigūnai neleido Masho-Piro genties žmonėms kirsti upės ir nurodė jiems bananų plantaciją jų pusėje. Šį įvykį nufilmavo vienas miškų prižiūrėtojas.
„Galima matyti, kad buvo daug grėsmingumo – jie bandė persikelti. Jie praktiškai pasiekė upės vidurį“, - sakė vietinės federacijos „Fenamad“ prezidentas Klausas Quicque.
Vaizdo medžiagoje matyti įvairaus amžiaus Mashco-Piro genties vyrai ir moterys. Kai kurie vyrai turėjo ietis, lankus ir strėles. Vienu metu matyti, kaip vienas genties vyras įtempia lanką, ruošdamasis šauti.
K. Quicque teigimu, maždaug 110-150 Monte Salvado gyvenančių žmonių „nuogąstavo dėl savo gyvybių“. Po to karto izoliacijoje gyvenanti gentis daugiau nepasirodė. Mashco-Piro gentis gyvena pagal savo socialines normas, nevengia grobti kitų genčių moterų ir vaikų.
Valdžia tiksliai nežino, kas išprovokavo tris dienas trukusią konfrontaciją, tačiau manoma, kad Mashco-Piro gentis gali nerimauti dėl neteisėto miškų kirtimo jų teritorijose bei jomis keliaujančių narkotikų kontrabanda užsiimančių žmonių. Šiame regione taip pat vykdomas naftos ir dujų žvalgymas.
Peru įstatymai draudžia fizinį kontaktą su maždaug penkiolika izoliacijoje gyvenančių genčių, kurioms priklauso apie 12-15 tūkstančių džiunglėse į rytus nuo Andų apsistojusių žmonių. Pagrindinė priežastis – jų saugumas. Šių genčių atstovų imuninė sistema labai neatspari kitų žmonių bakterijoms.
Šios teritorijos gamtininkai ir nacionalinio parko pareigūnai tvirtina, kad Mashco-Piro genties medžioklės teritorijose vis dažniau iš žemai skraidančių lėktuvų vykdomas gamtinių dujų ir naftos žvalgymas šiame regione.
K. Quicque teigia, kad Mashco-Piro tapo devintojo dešimtmečio viduryje vykdyto „genocido“ aukomis, kai į jų teritorijas pradėjo brautis miškų kirtėjai, vėliau prasidėjo kovos su raudonmedžio ieškotojais.
Mashco-Piro genties žmonės po du dešimtmečius trukusios izoliacijos buvo pasirodę 2011 metų gegužę kitos upės krante. Vėliau, kai turistai izoliacijoje gyvenančiai genčiai pradėjo palikinėti drabužius, valdžia uždraudė bet kokiems laivams plaukti į krantą jų teritorijoje.
Šios genties žmonės 2011 metais buvo kaltinami miškų prižiūrėtojo sužeidimu bei vieno Matsiguenka genties indėno nužudymu. Pastarasis su jais palaikė ryšius – atnešdavo jiems mačečių ir maisto gamybai skirtų puodų.
