Tačiau ekspertai abejoja, kad Turkmėnija, kaip ir autoritarinio režimo valdoma Šiaurės Korėja, galėjo išvengti koronaviruso pandemijos, ir baiminasi, kad ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika slepia tikrąją tiesą.
Balandžio 7 dieną Pasaulio sveikatos dienos minėjimas tapo svarbiu propagandos įrankiu šioje Vidurinės Azijos šalyje, kuriai vadovauja buvęs odontologas Gurbanguly Berdymuchamedovas, netoleruojantis jokių prieštaravimų ir kuriantis aistringo sporto aistruolio įvaizdį.
Šiais metais, be jokių išimčių, valstybinė televizija transliavo, kaip šalies sostinėje Ašchabade vėsią ir drėgną dieną daugybė darbininkų koja kojon mina dviračių pedalus ir daro tempimo pratimus valstybinių institucijų patalpose.
Trečiadienio žiniose G. Berdymuchamedovas buvo rodomas jojantis ant žirgo ir minantis dviračio pedalus ir uždaroje patalpoje, ir lauke su savo pavaldiniais.
Šie vaizdai gerokai skyrėsi nuo vaizdų kitose koronaviruso epidemijos paliestose pasaulio šalyse, kur visuomenės nariams nurodyta laikytis socialinės distancijos, atšaukti sporto renginiai.
Panašu, kad toks sveikatos dienos paminėjimas prieštarauja ir pačios Turkmėnijos politikai, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso šalyje.
Kaip ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, G. Berdymuchamedovas palietė koronaviruso klausimą, pabrėždamas būtinybę imtis apsaugos ir nustatyti galimus koronaviruso atvejus „visose mūsų šalies visuomenės grupėse“.
Nacionalinė futbolo federacija praėjusį mėnesį prisijungė prie kitų pasaulio šalių federacijų ir suspendavo nacionalinės lygos rungtynes, atsižvelgusi į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, „kad sustabdytų koronaviruso plitimą“.
Balandžio pradžioje vyriausybė įkūrė koronaviruso skambučių „karštąją liniją“ šalies piliečiams.
Ilgą laiką padėtį Turkmėnijoje stebintiems ekspertams toks vyriausybės atsakas į pasaulinę pandemiją nekelia nuostabos.
„Visa tai yra šou“, – sakė Ruslanas Miatijevas, turkmėnų emigrantas, leidinio „Alternative Turkmenistan News“ vadovas.
Pasaulio sveikatos dienos paminėjimas turi „pabrėžti prezidento politikos svarbą ir tai, kaip jis rūpinasi Turkmėnijos žmonių sveikata“, nurodė R. Miatijevas.
„Girdime, kad policija stabdo vairuotojus patikrinimo punktuose ir matuoja jų temperatūrą, ieškodama koronaviruso (simptomų), bet valdžia vis tiek organizuoja tokius masinius renginius, kur, atrodo, niekam nerūpi koronaviruso prevencija“, – kalbėjo jis.
Naujienų agentūrai AFP jis sakė, jog gana skeptiškai vertina valdžios pranešimus, kad šalyje nėra nė vieno koronaviruso atvejo.
„Tą patį jie kalbėjo apie ŽIV/AIDS“, – sakė R. Miatijevas, prisiminęs, kad 2006 metais, mirus dabartinio vadovo pirmtakui Saparmuratui Nijazovui, ŽIV atvejų skaičius šalyje oficialiai nukrito iki nulio.
„Bet aš žinau Turkmėnijos piliečių, kurie gyvena užsikrėtę AIDS“, – sakė jis.
Ekonominė žala
Anksčiau šį mėnesį G. Berdymuchamedovas pirmą kartą viešai prabilo apie koronaviruso pandemiją, pabrėždamas COVID-19 keliamą grėsmę pasaulio ekonomikai.
Remiantis oficialia statistika, Turkmėnijos ekonomikos augimas pernai siekė 6,2 procento.
Tačiau iš šios izoliuotos šalies ateinantys pranešimai leidžia manyti, kad nuo iškastinio kuro priklausoma šios šalies ekonomika vis dar negali atsigauti po 2014 metų nuosmukio. Dabar ekspertai perspėja, kad šaliai gresia dar didesnė krizė.
Turkmėnijai „didelį poveikį turės pandemijos sukeltas pasaulinis (ekonomikos) nuosmukis, o taip pat energijos (išteklių) kainų kritimas“, sakė Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“ ekspertė Kate Mallinson.
Pasak K. Mallinson, ypač pavojingas yra paklausos mažėjimas Kinijoje, į kurią patenka didžioji dalis šalies dujų eksporto.
Galiausiai, eilinis Turkmėnijos gyventojas bus paskutinis, kuris sulauks tikslios informacijos apie šalies ekonomikos arba sveikatos sistemos krizę.
Turkmėnijos pareigūnai „vis dar kenčia nuo sovietinių laikų „Černobylio“ mentaliteto... jie nepripažins neigiamų naujienų“, AFP sakė K. Mallinson.