Kaip informuoja „Jerusalem Post“, šį įstatymo projektą palaikė centristinės partijos „Yesh Atid“ lyderis Yairas Lapidas.
„Nėra priežasčių Knesetui, atstovaujančiam tautai, išgyvenusiai Holokaustą, nepripažinti armėnų genocido ir nepaskelbti jo atminimo dienos“, – sakė Y. Lapidas.
Užsienio reikalų viceministrė Tzipi Livni savo ruožtu pareiškė, kad ministerija neužims oficialios pozicijos šiuo klausimu, „turint galvoje jo sudėtingumą ir galimas diplomatines pasekmes, taip pat tiesioginį ryšį su politika“.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Armėnų genocidą iki šiol yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Vokietija, Prancūzija ir Rusija.