Muziejaus teritorijoje R. Rivlinas ir A. Cipras simboliškai pasodino du alyvmedžius.
Muziejaus šešių aukštų pastatas iki 2020 metų turėtų iškilti Salonikų šiaurinėje dalyje, netoli senosios geležinkelio stoties, iš kurios krovininiais vagonais į nacių mirties stovyklas buvo išvežta maždaug 55 tūkst. miesto žydų, iš kurių 50 tūkst. ten mirė.
Pasak A. Cipro, pastačius šį muziejų Salonikams bus atiduota sena skola – prieš karą maždaug 40 procentų šio miesto gyventojų buvo žydai.
Iš viso karo metais nacių pajėgos nužudė maždaug 90 proc. Graikijos žydų.
„Salonikams, žydų bendruomenei ir žmonijai yra labai svarbu, kad miestas turės Holokausto muziejų“, – sakė Aušvico stovyklą išgyvenęs Heinzas Kunio.
90 metų H.Kunio su šeima buvo vieni pirmųjų Salonikų žydų, išvežtų į koncentracijos stovyklą 1943 metais. Jo šeimai pavyko išgyventi, nes jie mokėjo vokiečių kalbą ir dirbo stovykloje vertėjais.
„Visada prisiminsiu tuos penkis didelius kaminus, iš kurių į 30 metrų aukštį kilo juodų dūmų stulpai, – pasakojo jis naujienų agentūrai „Associated Press“. – Apačioje matėsi kažkas panašaus į baltų garų sūkurius. Dūmai viršuje kilo iš mirusiųjų kūnų, o apačioje – iš jų sielų“.
Muziejus savo plotu beveik prilygs buvusio žydiško Barono Hirscho rajono teritorijai, kurioje vokiečiai buvo įrengę getą ir laikinąją stovyklą.
Izraelio ir Vokietijos architektų projekto statybas iš dalies finansuos Vokietijos vyriausybė ir Salonikų žydų bendruomenė, kuri šiuo metu turi maždaug 1300 narių.
Pasak Salonikų mero Janio Butario, muziejus papasakos visos Graikijos ir pietryčių Balkanų žydų bendruomenių istoriją.
„Tai bus mūsų gėdos simbolis, - sakė jis. – (Simbolis) to, kas įvyko, ką mes padarėme, o svarbiausia – ko mes negalėjome ar nenorėjome padaryti... per karą ir po jo“.