Šią netikėtą žinią pirmasis paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per tviterį parašęs " „DIDŽIULIS proveržis“ ir pridūręs, kad tai yra „istorinis taikos susitarimas tarp dviejų mūsų PUIKIŲ draugų“.
Jis sakė, kad abiejų šalių lyderiai maždaug per tris savaites oficialiai pasirašys sutartį per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose. Planuojamas renginys atgaivino prisiminimus apie kitų Artimųjų Rytų taikos susitarimų pasirašymą Vašingtone.
Siekis, kad tarp Izraelio ir Vašingtono sąjungininkių Vidurio Rytuose būtų užmegzti diplomatiniai santykiai, yra svarbus D. Trumpo regioninės strategijos tikslas, tuo pačiu Jungtinėms Valstijoms siekiant stabdyti Iraną, kuris yra pagrindinis žydų valstybės priešas regione.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad išaušo „istorinė diena“ ir kad šis žingsnis pradės „naują erą“ arabų pasauliui ir žydų valstybei.
Tuo metu palestiniečiai susitarimą griežtai atmetė. Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) pranešime šis žingsnis vadinamas „agresija“ prieš Palestinos žmones ir jų siekių, įskaitant norą įkurti dalyje Jeruzalės savo būsimos valstybės sostinę, „išdavyste“.
Palestiniečiai taip pat paskelbė atšaukiantys iš JAE savo ambasadorių ir pareikalavo, kad būtų skubiai sušauktas Arabų Lygos posėdis.
Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ suskubo pareikšti, kad susitarimas „nepasitarnaus Palestinos siekiams“.
D. Trumpo, B. Netanyahu ir JAE lyderio šeicho Mohamedo bin Zayedo Al Nahyano bendrame pranešime skelbiama, kad buvo susitarta „visiškai normalizuoti santykius tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų“.
Ten pat nurodoma, kad kad „Izraelis suspenduos suvereniteto paskelbimą“ dalyje jo okupuoto Vakarų Kranto teritorijų. Aneksijos projektas buvo įtrauktas į anksčiau D. Trumpo pasiūlytą prieštaringai vertinamą Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimo planą.
Šeichas Mohamedas „Twitter“ žinute netrukus pabrėžė, kad „per pokalbį telefonu su prezidentu Trumpu ir ministru pirmininku Netanyahu buvo pasiektas susitarimas sustabdyti tolesnį palestiniečių teritorijų prijungimą prie Izraelio“.
Tačiau B. Netanyahu, kalbėdamas per nacionalinę televiziją, pasakė, kad Vakarų Kranto teritorijų aneksiją susitarta tik atidėti, o pats planas lieka „ant stalo“. Premjeras pridūrė „niekada neišsižadėsiantis mūsų teisių į savo žemes“.
„Išmintingas reikalų tvarkymas“
Sausį pristatytame kontroversiškame D. Trumpo plane siūloma galimybė Izraeliui prisijungti dalį Vakarų Kranto teritorijų, įskaitant ten esančias žydų nausėdijas, kurios pagal tarptautinius įstatymus laikomos neteisėtomis.
Palestiniečiai ir Izraelio arabiškosios kaimynės šį planą iškart atmetė kaip šališką ir neįgyvendinamą. Taip pat iškilo nuogąstavimų, kad D. Trumpo administracijos siūlymas tik paaštrins įtampą regione.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad naujasis susitarimas padės įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį Artimųjų Rytų konfliktui užbaigti.
Pasak jo, aneksija „faktiškai užvertų duris“ deryboms tarp Izraelio ir palestiniečių lyderių ir sužlugdytų galimybę įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį ir „sužlugdytų perspektyvą“ sukurti gyvybingą Palestinos valstybę.
Izraelio ryšius su musulmoniškomis ir arabiškomis kaimynėmis temdo gili priešprieša ir nuo žydų valstybės įkūrimo 1948 metais įvykę keli karai. Daugume regiono valstybių iki šiol atsisako palaikyti diplomatinius santykius su Izraeliu, kol žydų valstybės ir palestiniečių konfliktas nėra išspręstas.
Ketvirtadienį sudarytas susitarimas atveria kelią JAE tapti trečia arabų valstybe, užmezgusia diplomatinius santykius su Izraeliu. Anksčiau taikos susitarimai buvo sudaryti su buvusiais Izraelio priešininkais Egiptu ir Jordanija.
Egipto, 1979 metais pasirašiusio sutartį su Izraeliu, nors tam prieštaravo visos kitos arabų šalys, prezidentas Abdel Fattahas al Sisi, gyrė naująjį susitarimą „sustabdyti palestiniečių žemių prijungimą prie Izraelio“ ir išreiškė viltį, kad tai padės sukurti taiką.
Susitarimas taip pat žymi svarbų užsienio politikos laimėjimą D. Trumpui, besiruošiančiam sudėtingai kovai dėl antrosios kadencijos prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Jo būsimas varžovas demokratas Joe Bidenas irgi pasveikino „istorinį susitarimą“ kaip „išmintingo valstybės reikalų tvarkymo aktą“.
D. Trumpas savo ruožtu užsiminė žurnalistams, kad tikimasi tolesnių diplomatinių proveržių tarp Izraelio ir regiono arabų valstybių, bet jokių kitų detalių nepateikė.
„Aneksijos spąstai“
Nevyriausybinio strateginių tyrimų centro „Council on Foreign Relations“ vadovas Richardas Haassas sakė naujienų agentūrai AFP, kad naujasis susitarimas yra arabų šalių apsisprendimo pripažinti Izraelį svarbi gairė.
Be to, šis žingsnis taps „stabdžiu aneksijai, galinčiai sukelti pavojų Izraelio taikai su Jordanija ir paties Izraelio, kaip demokratinės žydų valstybės, ateičiai“, sakė jis.
Planuojama, kad artimiausiomis savaitėmis izraeliečių ir JAE delegacijos susitiks tartis dėl investicijų, turizmo, tiesioginių skrydžių, saugumo ir ambasadų įkūrimo, nurodė abi šalys.
Izraelis, JAE ir JAV išreiškė įsitikinimą, kad panašių susitarimų bus sudaryta ir su kitomis šalimis, sakoma trijulės pranešime.
Praėjus kelioms valandoms po pranešimo apie pasiektą susitarimą Tel Avivo merijos pastatas nušvito JAE vėliavos spalvomis.
Artimųjų Rytų proceso veteranas derybininkas amerikietis Aaronas Davidas Milleris (Aronas Deividas Mileris), Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką analitikas, sakė, kad pasiektas susitarimas yra „laimėjimas visiems“.
„JAE sako, kad jis užkirto kelią aneksijai; JAV irgi išvengia aneksijos ir pasiekia didelį proveržį, o Netanyahu pasiekia milžinišką laimėjimą ir išeitį iš aneksijos spąstų“, – per tviterį parašė jis.