Per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu N. Bennettas sakė, kad užuot vedus derybas su Teheranu, reikėtų prieš jį imtis „konkrečių priemonių“.
N. Bennettas yra aršus 2015 metais sudaryto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos kritikas.
Jis sakė, kad Iranas kaip derybų taktiką naudoja „branduolinį šantažą“, todėl jos turi būti nedelsiant nutrauktos, o didžiosios šalys turi imtis konkrečių žingsnių.
Remiantis N. Bennetto biuro biuro išplatintu pranešimu, A. Blinkenas pateikė premjerui naujausią informaciją apie derybas, kurios pirmadienį buvo atnaujintos po penkių mėnesių pertraukos.
Izraelio ministras pirmininkas išsakė susirūpinimą dėl naujos Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitos, paskelbtos per derybas. Anot N. Bennetto, ataskaita rodo, kad Iranas „pradėjo sodrinti uraną iki 20 proc., naudodamas pažangias centrifugas savo požeminiame Fordo komplekse“.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį, pasirašytą 2015 metais, Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Pastaraisiais mėnesiais Teheranas padidino urano sodrinimą iki beprecedenčio lygio ir apribojo TATENA, kuriai pavesta stebėti Irano branduolinius objektus, inspektorių veiklą šalyje.
Balandį, po atakos prieš Natanzo urano sodrinimo kompleksą, dėl kurios Teheranas apkaltino žydų valstybę, šiitiška respublika paskelbė, kad pradės sodrinti uraną iki 60 procentų.
Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovas Davidas Barnea ketvirtadienį per vieną renginį Jeruzalėje sakė, kad „blogas“ Irano branduolinis susitarimas yra „netoleruotinas“.
„Akivaizdu, kad nėra reikalo sodrinti urano iki 60 proc. civiliniais tikslais. Nėra reikalo turėti tris sodrinimo kompleksus ir tūkstančius veikiančių centrifugų, nebent ketinama kurti branduolinį ginklą“, – sakė jis.
„Blogas susitarimas, kurio, aš viliuosi, jie nepasieks, yra netoleruotinas mūsų požiūriu“, – pridūrė D. Barnea.
A. Blinkenas per vizitą Stokholme po pokalbio su N. Bennettu sakė, kad Iranas negali „išlaikyti status quo plėtodamas savo branduolinę programą ir tuo pat metu vilkindamas derybas“.
„To nebus“, – pabrėžė valstybės sekretorius.
Iranas tvirtina, kad pirmiausia turi būti atšauktos visos JAV sankcijos, įvestos po to, kai D. Trumpas pasitraukė iš susitarimo.
Pirmadienį Vienoje atnaujintose derybose, kurios nevyko nuo birželio, Iranas, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija dalyvauja tiesiogiai. Irano reikalavimu Jungtinės Valstijos jose dalyvauja tik netiesiogiai.