Izraelio visuomeninis radijas nurodė, kad kūrėjas užgeso anksti ketvirtadienį Beilinsono ligoninėje netoli Tel Avivo.
Laikraštis „Maariv“ pranešė, kad rašytojas sekmadienį bus palaidotas Jeruzalėje.
A. Appelfeldas gimė 1932 metais kaime tuometėje Rumunijoje, netoli Černivcių miesto dabartinėje Ukrainoje.
1940 metais šią teritoriją aneksavo Sovietų Sąjunga, o 1941-aisias, prasidėjus nacius rėmusių rumunų pajėgų invazijai, A. Appelfeldo šeima buvo išsiųsta į Černivcių getą. Jo motina buvo nušauta vyro ir sūnaus akivaizdoje, o jiedu vėliau buvo išsiųsti į vieną koncentracijos stovyklą Padniestrėje.
1942-aisiais A. Appelfeldas iš stovyklos sugebėjo pabėgti. 2010 metais duodamas interviu naujienų agentūrai AFP pasakojo, kaip slapstėsi miškuose ir buvo „priglaustas ukrainiečių banditų gaujos“.
Vėliau jis prisidėjo prie puolančios Raudonosios armijos ir tarnavo joje virėju iki 1945-ųjų, o kitais metais išvyko į Palestiną.
„Europoje našlaičių niekam nereikėjo. Vienintelė vieta, kur galėjom išvykti, buvo Palestina“, – jis sakė AFP.
1957 metais A. Appelfeldas sužinojo, kad jo tėvas irgi išgyveno; jiedu vėl susitiko Izraelyje.
Pirmąjį iš daugiau kaip 40 romanų ir poezijos rinkinių jis išleido 1962-aisiais. Per savo karjerą A. Appelfeldas yra laimėjęs keletą apdovanojimų.
Tarp jų buvo prestižinė Izraelio premija, skirta 1983 metais, taip pat Prancūzijos Medičių literatūros premiją (Prix Medicis), 2004 metais skirtą už geriausią knygą užsienio kalba – 1999-aisiais išleistą autobiografiją „Gyvenimo istorija“.
Nors A. Appelfeldas daug rašė apie žydų gyvenimą Europoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, jam vykstant ir pokario metais, jis nesutikdavo būti vadinamas Holokausto rašytoju.
„Negali būti mirties rašytojas. Jeigu rašai – reiškia, esi gyvas“, – pabrėžė jis.
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas savo „Twitter“ žinutėje rašo, kad kartu su žmona Nechama yra „giliai nuliūdę dėl mūsų branginamo rašytojo Aharono Appelfeldo mirties. Tegul būna palaimintas jo atminimas ir darbai.“
Kultūros ministrė Miri Regev sakė, kad A. Appelfeldas „paliko mums istorijų apie gyvenimą, išliksiančių mūsų kolektyvinėje ir asmeninėje atmintyje“.