Anot jos, net Kijevo požiūris į konfliktą tapo ganėtinai atsainus. Rusijos vykdyta konflikto įšaldymo strategija, atrodo, pasiteisino.
Užsitęsęs karas ilgainiui imtas vertinti kaip savaime suprantamas reiškinys, teigia straipsnio autorė ir primena, kad Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Nors tai turėtų rūpėti visai Europai, karui suteikiama reikšmė tikrai nėra pakankama.
Anot G. Sasse, kartais susidaro įspūdis, kad nuo Donbase vykstančio karo linkęs atsiriboti net Kijevas – tai matyti iš iniciatyvos ir politinės valios stokos ieškant konkretaus konflikto sprendimo.
Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje esama ir kitų įšaldytų konfliktų. Anot autorės, Donbaso atveju konflikto įšaldymas buvo iš anksto vertinamas kaip tikslinė Rusijos strategija ir efektyviausias veiksmų planas. Tokios klaidinančios situacijos sudarymas leidžia užmaskuoti realią neišspręsto konflikto būklę ir tolesnę jo eigą, kadangi susidaro įspūdis, kad visas procesas ir jo padariniai neva kontroliuojami. Tačiau tada, kai toks scenarijus įgyvendinamas, kur kas labiau tikėtinas bet kokios politinės kontrolės praradimas, savo ruožtu, sudarantis sąlygas pasireikšti visiškai kitokioms – nusikalstamoms ir jėgos struktūroms.
Tačiau autorė mano, kad kalbant apskritai, dabartinis rezultatas yra priešingas paramą apsišaukėliškoms liaudies respublikoms suskubusios suteikti Rusijos puoselėtiems lūkesčiams: Ukrainos valstybės idėja sutvirtėjo ir labiau nei bet kada vienija įvairių šalies regionų gyventojus, dėl Ukrainos orientacijos į Vakarus abejonių taip pat nekyla.
Kita vertus, Kijeve dirbančiai vyriausybei karas kartais pasitarnauja kaip pasiteisinimas dėl vilkinamų reformų, o ne kaip akstinas imtis taikos įtvirtinimo veiksmų ar postūmis pradėti įgyvendini strategiją, palankią buvusiems ir dabartiniams neteisėtai nepriklausomomis respublikomis pasiskelbusių Donecko ir Luhansko gyventojams.
Tačiau, anot G. Sasse, dėl konflikto Donbase aktualizuojama ir tinkamu būsimos Ukrainos valstybės pamatu galinti tapti identiteto konsolidavimo idėja politiniu požiūriu bus vaisinga tik tada, kai Kijevas, Maskva, Berlynas, Paryžius, Briuselis ir Vašingtonas taikos Donbase procesą ims laikyti prioritetu.
Skelbia apie naują operaciją
Tuo metu ketvirtadienį buvo paskelbta apie naują operaciją Donbase. Antiteroristinės operacijos (ATO) Ukrainos rytuose formatas bus pakeistas į Jungtinių jėgų operaciją, kuriai vadovaus karinė vadovybė. Tai per interviu „Radijo Svoboda“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Viktoras Muženka.
„Įstatymas, kurį vasario 20 dieną pasirašė Ukrainos prezidentas, susistemina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą toms užduotims, kurias jos atliko ATO metu, ir pakeičia pagrindinės operacijos formatą. ATO bus nutraukta ir mes pereisime prie Jungtinių jėgų operacijos. Šis įstatymas numato tikslią vadovavimo sistemos struktūrą, konkrečių jėgų ir priemonių pavaldumą karinei vadovybei ir įsteigia jungtinį operatyvinį štabą, kuris bus pagrindinis vadovavimo organas šioms operacijoms Donecko ir Luhansko srityse“, - sakė V. Muženka.
Jo teigimu, tai leis efektyviau susisteminti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių ir kitų saugumo sektoriaus jėgų veiklą ir „naudotis Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis teisės rėmuose“.
Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinių jėgų štabui vadovaus „žmogus, turintis karinės patirties“.
„Turime atitinkamų kandidatų. Jie reikalauja konkrečios suderinimo procedūros. Po jos artimiausiu metu jie bus pristatyti Ukrainos prezidentui, kuris patvirtins tokią kandidatūrą. Tai bus žmogus, turintis karinės patirties, pakankami įgūdžių, žinių bei praktinės patirties, kad galėtų atlikti tokias užduotis“, - pridūrė V. Muženka.