Ar gali būti, kad į Baltuosius rūmus savaitgalį įžengęs ir mažiausiai ketverius metus čia nusiteikęs būti D. Trumpas yra Rusijos agentas ar bent jau verčiamas tokiu būti dėl savo praeities nuotykių, kuriuos Rusija dabar naudoja kaip šantažo įrankį?
Tokius gandus neseniai pakursčiusi JAV žiniasklaida sulaukė pikto D. Trumpo atkirčio. Iš kalbų apie D. Trumpo pasismaginimą su prostitutėmis Maskvos viešbutyje šaipėsi ir pats Vladimiras Putinas.
Tačiau „The Daily Beast“ rašantis žurnalistas Michaelas Weissas atkreipė dėmesį, kad ne veltui šie gandai paskleisti remiantis būtent britų Slaptosios žvalgybos tarnybos (populiariai žinomos MI6 pavadinimu) buvusio agento informacija. Britai puikiai išmano didįjį šnipinėjimo žaidimą ir patys yra nesyk pakliuvę į Kremliaus paspęstas pinkles.
Klasikinės šnipų pinklės
Kaip rodo XX a. Šaltojo karo literatūra šnipinėjimų tema, britai pasižymėjo išskirtiniu braižu: jie atsargiai paskleisdavo murzinų paslapčių apie politinės galios turinčiuosius asmenis.
Ir net jei kompromituojančiai medžiagai nebūdavo lemta išvysti dienos šviesą, geriausi pavyzdžiai būdavo įamžinami (arba paslepiami) grožinės literatūros kūriniuose.
Ne vieną dešimtmetį rašytojo Johno Le Carre‘o fantazijos vaisius kontržvalgybos agentas George‘as Smiley galiausiai sužino, kaip galėtų prigauti „Karlą“ - sovietų agentą, kurio vardas taip ir neatskleidžiamas.
Panaudodamas prieš sovietų šnipinėjimo asą jo paties triuką – šantažą, grasinant atskleisti gyvenimą sužlugdyti galinčią paslaptį. Būtent tokią kompromato taktiką aktyviai taikė KGB.
„Karla“ turi psichiškai nesveiką dukterį, kurios susilaukė santuokoje su antisovietinėmis tendencijomis pasižymėjusia mylimąja. Savo dukrą jis vadina slaptąja agente ir naudodamasis valstybiniais pinigais ją slepia vienoje Šveicarijos sanatorijoje. „Karla“ užsienio valstybėse nužudė du asmenis, kad jo paslapties nesužinotų Kremlius.
Kartu su G. Smiley dirbantys asmenys, domėdamiesi vienu iš šių nužudymų, galiausiai jo paslaptį sužino. Taigi „Karla“ gauna pasiūlymą: jo paslaptis atskleidžiama „centrui“ (Sovietų žvalgybos vadovybei) Maskvoje, tačiau tokiu atveju neabejotinai netenka darbo ir gyvybės, o jo dukros neišvengiamai laukia tremtis. Arba jis gali pereiti į Vakarų pusę, taikant visas tokiais atvejais skiriamas privilegijas ir sąlygas, dirba britų vyriausybei ir išduoda visas sovietų paslaptis.
„Sunaikinau jį ginklais, kurių nekenčiau ir kurie priklausė jam, - prisipažįsta knygos herojus. – Kirtome vienas kito ribas, esame niekas niekieno žemėje.“
D. Trumpui pakenks ne prostitutės?
Kol kas dar būtų per anksti spėlioti, ar D. Trumpas gali būti šantažuojamas. Dar sunkiau spėlioti, ar neseniai surengęs vos pirmąją savo spaudos konferenciją, kurioje pavadino jam mestus kaltinimus padirbta informacija, savanoriškai atsisveikintų su Baltaisiais rūmais ir atsidurtų niekieno žemėje, t. y. apkaltos procese, o gal net ir taptų kaltinamuoju dėl išdavystės.
D. Trumpas pastaraisiais metais yra daug ko prikalbėjęs - ir išjuokęs neįgalų reporterį, ir pripažinęs, kad jo paties dukra Ivanka yra „karšta pupytė“, o prezidentu jis buvo išrinktas, nepaisant rinkimų kampanijos metu paviešinto garso įrašo, kuriame jis pasakoja grabaliojantis moteris už jų intymių vietų.
Tad istorija su prostitutėmis gali sukelti tik dar vieną visuomenės pasišlykštėjimą, kurį jis, tikriausiai, atlaikys. Netgi yra spėlionių, kad jis tai pateiks kaip savo seksualinio pajėgumo išraišką - tokia perspektyva atrodo labiausiai tikėtina.
Tai, dėl ko rusai galėtų šantažuoti D. Trumpą - tariamas jo noras bendradarbiauti su Kremliumi finansuojant kibernetines atakas prieš Demokratų partiją ir netgi reguliarūs informacijos apie JAV gyvenančių rusų oligarchus perdavimai Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST). Tokie įtarimai - gerokai rimtesni.
Pastarasis galimas scenarijus atitiktų žmogaus, dirbančio užsienio valstybės agentu, modelį, pagal kurį bendradarbiavimas tampa šantažo ir kontrolės įrankiu.
Kompromato meistras – pats V. Putinas
Kaip ir „Karla“, Rusijos prezidentas V. Putinas – gudrus kompromato metodo taikytojas, siekiantis sau naudos. Kažin ar kam pasirodytų netikėta, kad V. Putinas mėgina valdyti užsienio politiką panaudodamas įrodymus apie to asmens netinkamus poelgius, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ši medžiaga buvo surinkta.
Pats V. Putinas už prezidento postą turėtų būti dėkingas būtent šiam laiko patikrintam Rusijos žvalgybos tarnybų darbo metodui. Dar eidamas FST vadovo pareigas 1998-1999 metais V. Putinas buvo pakerėtas tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino „šeimos“.
Nors giminystės ryšiais siejama šeima iš tikrųjų šioje istorijoje figūravo, vien tik ja tikrai nebuvo apsiribota: buvo nusitaikyta į generalinį prokurorą, mėginusį B. Jelcino dukteriai Tatjanai Djačenko ir jos sutuoktiniui Valentinui Jumaševui pateikti kaltinimus dėl korupcijos.
Kaip mat buvo užčiuoptos galimos sąsajos tarp šių asmenų ir neteisėto valstybinių lėšų paskirstymo. Įtarta, kad T. Djačenko ir jos vyras galėjo gauti „dėkingumo mokestį“ iš rangovų, nusamdytų Kremliui atnaujinti.
Kitas generalinio prokuroro dėmesį patraukęs asmuo – B. Jelcino režimo šalininkas Borisas Berezovskis, kuris labiau nei kiti milijardieriai, vadinti semibojarščina – septynių oligarchų viešpatavimu, prisidėjo prie alkoholiu piktnaudžiavusio ir nestabilaus B. Jelcino perrinkimo 1996 m.
Pagrindinis B. Berezovskio ginklas – melagysčių ir gandų apie jo oponentą komunistą skleidimas. Generalinį prokurorą Jurijų Skuratovą palaikė vienas iš B. Jelcino politinių konkurentų – Maskvos meras Jurijus Lužkovas.
1999 m. vasario mėn. J. Skuratovas pateikė prašymą atsistatydinti dėl neva prastos sveikatos būklės, tačiau vėliau paaiškėjo, kad B. Jelcinas dypač stengėsi, kad jis pasitrauktų.
Balandį B. Jelcinas J. Skuratovą laikinai nušalino nuo pareigų, esą tol, „kol bus tiriamas šis vaizdo įrašas“. Tikslas - pašalinti neįtikusį žmogų pasiektas pasitelkus kompromatą.
Asmuo, atsakingas už šio vaizdo įrašo pasirodymą, buvo pats V. Putinas, tuo metu vadovavęs FST. Taigi be didesnių pastangų galima suprasti, kas gi davė nurodymą sukurti visą šią istoriją, o galbūt net ir nusamdyti merginas.
J. Skuratovas apkaltino V. Putiną šios medžiagos sufabrikavimu, o žurnalistas Pavelas Šeremetas (praėjusiais metais nužudytas Ukrainoje) tuo metu rašė apie V. Putino suplanuotą J. Skuratovo tylų pasitraukimą iš generalinio prokuroro pareigų.
Spaudos konferencijoje V. Putinas ir tuometinis Rusijos vidaus reikalų ministras Sergejus Stepašinas patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent J. Skuratovas, o už orgiją sumokėjo įtariami nusikaltėliai, kurių bylas tyrė J. Skuratovas ir jo pavaldiniai.
Galiausiai 2000 m. balandžio mėn. po Federacijos taryboje vykusio balsavimo jis nuo pareigų buvo nušalintas, o po nušalinimo dar metus valdžios viduje vyko ginčai dėl jo ateities.
V. Putinas, kurį į Kremlių atvedė B. Berezovskis (tiesa, vėliau dėl to pasigailėjo), paklusniai demonstravo ištikimybę šeimai ir buvo skirtas Rusijos ministru pirmininku, o vėliau tapo ir šalies prezidentu.