„Man nepatinka, kai mūsų draugai amerikiečiai šią saugumo sampratą susiaurina iki kariuomenės“, – sakė Europos Sąjungos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos vadovas.
„Jeigu įvertintumėt, ką Europa daro gynybos srityje ir pridėjus pagalbą plėtrai bei humanitarinę pagalbą, palyginimas su Jungtinėmis Valstijomis būtų kitos“, – sakė J.-C. Junckeris.
„Šiuolaikinė politika negali būti vien išlaidų gynybai didinimas“, – pridūrė jis.
Vašingtonas seniai reikalauja, kad NATO narės turi skirti gynybai du procentus BVP, bet šį lygį palaiko tik nedaugelis, nors dėl to susitarta per NATO viršūnių susitikimą Velse dar 2014 metais.
Iki šiol tik Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Estija, Graikija ir Lenkija laikosi 2 proc. lygmens arba jį viršija.
Jungtinių Valstijų indėlis sudaro apie 70 proc. NATO biudžeto.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas trečiadienį perspėjo NATO nares, kad Vašingtonas „mažins savo įsipareigojimus“ Aljansui, jeigu narės nedidins savo finansinio indėlio.
„Amerikiečiai mokesčių mokėtojai nebegali nešti neproporcingos Vakarų vertybių gynybos naštos dalies“, – sakoma J. Mattiso parengtose pastabose, kuriomis jis pasidalijo su savo kolegomis NATO būstinėje Briuselyje.
„Jeigu jūsų valstybės nenori, kad Amerika mažintų savo įsipareigojimus Aljansui, kiekvieno jūsų sostinė turi parodyti palaikymą mūsų bendrai gynybai“, – pažymi jis.
J.-C.Junckeris savo ruožtu siūlo Europai gynybai skiriamas išlaidas naudoti veiksmingiau.
„Europiečiai privalo labiau apjungti savo gynybos išlaidas ir leisti pinigus veiksmingiau“, – pabrėžė jis.